Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius.

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“

Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalbą pradėjo žinia, kad rajono ūkiai stambėja.

Skaičiai, faktai, komentarai
Lapkričio mėn. pabaigos duomenimis, rajone yra 3538 ūkiai, pernai jų buvo per 4000. Ūkiai stambėja. Net 3251 ūkis yra mišrus, augalininkystės ūkių –199, gyvulininkystės – 74. Kaimo reikalų skyrius skelbia, kad šiemet duomenis atnaujino 2309 rajono ūkiai, neatnaujino – 448, 753 ūkius pradėta išregistruoti, išregistruota 80, įregistruota – 55.
O ką Savivaldybė? T. Budrikis priminė, jog jos valioje nustatyti žemės mokesčio tarifą. K. Andrijauskas replikavo, jog šis mokestis vis didėja, ūkininkai protestavo, o vos vienas kitas Savivaldybės tarybos narys akis parodė, pasikalbėjo… Ir europinės išmokos Lietuvos ūkininkams mažos, ne kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Ūkininkas V. Buivydas priminė nuolat mažinamas pieno kainas, retoriškai klausė, kodėl nėra tokių svyravimų parduodant grūdus. Priminta, kad žemės ūkio ministrai vis keičiasi, nėra stabilumo, vien blaškymasis. J. Tamavičienė klojo ant stalo raštus ir stebėjosi, kad už pieną egzistuoja net dešimties grupių kainos. Supirkėjai tuo naudojasi. Ir kategoriškai pastebėjo, jog Žemės ūkio ministerijai vadovauja pieno perdirbėjai. Esą Vokietijoje vos centu skiriasi pieno pirkimo kainos, mūsiškių skirtumų ten nesuprastų.
Irena Petrauskienė kalbėjo, jog ūkininkai moka mokesčius, sveikatos draudimo įmokas, dėl nuolatos keliamos minimalios algos vis didėja išlaidos. Pagaliau brangsta ir paslaugos, trąšos ir visa kita. Ūkininkus piktina tai, kad išmokos tenka už valdomą žemę, o ne už pagamintą pieną, grūdus, daržoves ir kitką. Vadinamieji „sofos“ ūkininkai prisigrobia žemių, gauna ES išmokas ir pinigų gauna nieko neaugindami ir nedirbdami. Pastebima, kad tokie turimą žemę nuomoja ūkininkams, o prireikus kitų ūkininkų gyvulius į deklaraciją įrašo…

Įsiterpė Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Darius Lidžius, papasakojęs, kad vienas neva ūkininkas valdo 500 ha žemės ir turi 1 seną traktorių… Arba nurodo turįs 5 tūkst. ha ganyklų… Tik niekas nepaklausė, ar tą žemę reikėtų iš savininkų atimti? Ar savininkai neturi teisės nuomoti turimus plotus?

Esama apgaulės ir su ekologiniais ūkiais: nors jie grikius augina taip pat, kaip ir kiti ūkininkai, o parduoda daugiau negu dvigubai brangiau, tai dar nusiperka grikių iš neekologinių ūkių ir šiuos parduoda kaip ekologiškus…
Karvių laikoma vis mažiau – kas mėnesį beveik po vieną bandą parduodama lenkams… Dėl Aplinkos ministerijos vis griežtinamų reikalavimų ir paukštelių saugojimo iš žemės ūkio baigia išstumti Rusnės, Kintų seniūnijų ūkininkus. Nendrinei meldinukei saugoti buvo skirta 640 ha, dabar jau 1864 ha. Kas į šį „verslą“ įsisuka, už vieną hektarą gauna 292 eurų išmoką. O tereikia rudeniop žolę nušienauti. Ir ne ūkininkas kaltas, kad jam pinigų moka prakaito lašo neišliejus.
Anot Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nario Audriaus Endzino, Savivaldybės taryba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?

Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.

D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

ba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?
Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.
D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

„Ar toks darbininkas patemps ūkį?“ – klausė A. Kurlianskas. Į tai J. Tamavičienė atsakė, jog traktorių sudaužyti toks pajėgtų, ne daugiau. Kalbėta ir apie žvėris, kurie išpjauna vištas, avis ir kitką.
Juzefa Tamavičienė atkreipė dėmesį į Šilutės gydytojų darbą: „Jeigu gydytojas dirba privačiai, valdiškoje įstaigoje dirbti nebeturėtų, nes siuntinėja pacientus sau naudos siekdamas, nepaiso darbo valandų, nes būna įsidarbinęs keliose vietose, visur nebespėja“.
O kur dar melioracijos reikalai! Žodžiu, ūkininkai išliejo susikaupusį kartėlį, bėdas, rūpesčius, o politikai pasiklausė. Ar verta džiaugtis, kad pagaliau susėdo prie vieno stalo?
Nė vieno iš keturių Savivaldybės vadovų susitikime nesimatė…