Pagaliau pabaigtas paminklas Vyties Kryžiaus kavalierei Libai Mednikienei Širvintose

Gegužės 19 d. Širvintose atidengtas bareljefas Nepriklausomybės kovų dalyvei, Vyties Kryžiaus kavalierei Libai Mednikienei (1875–1941/1942). Tai savotiškas istorinės atminties projektas, duoklė mūsų tautos didvyrei.

Idėja įamžinti Lietuvių karžygės atminimą Širvintų rajone kilo 2012 metais, po tuometinio Savivaldybės mero Vinco Jasiukevičiaus susitikimo su žurnalistu Viliumi Kavaliausku. Susitikimo metu svečiai, meras, mero pavaduotojas A. Jozonis, tuometinė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja D. Kunevičienė, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja V. Majerienė ir vyriausioji specialistė Laura Kirtiklienė aptarė narsios kavalierės įamžinimo vietą. Buvo nuspręsta pasirinkti Nepriklausomybės aikštės vietą, priešais namą Nr. 27, kuriame karžygė gyveno.

Trejus metus truko lėšų paieškos paminklui pastatyti. 2015 m rugpjūčio mėnesį Vyriausybė patvirtino istorinės atminties puoselėjimo 2015 m projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas savivaldybės projektas išsaugoti Nepriklausomybės kovų dalyvės Libos Mednikienės atminimą Širvintų mieste. Paminklo projektą sukūrė skulptorius Romualdas Kvintas – macevos formos akmeninę plokštę su bronziniu bareljefu, tačiau užbaigti jo nespėjo. Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ užsakymu bareljefą išliejo ir prie jau stovinčios akmens plokštės pritvirtino skulptorius Mindaugas Šnipas.

Libos Mednikienės nuopelnai

Kaip rašoma Viliaus Kavaliausko knygoje „Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai“, Liba Mednikienė buvo unikali ir stipri asmenybė.
1922–1923 metais, karo su lenkais metu, rinko karines žinias, teikė jas Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams. Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas. Jos žinioje buvo ir neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai pati išdavinėjo mūšių metu partizanams šovinius ir bombas. Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas. Vėliau, po karo, dirbo prekybininke, gyveno Širvintose. Nepriklausomybės aikštės 27-ajame name turėjo krautuvę, kurioje slėpė vieno kariuomenės pulko kasą ir ginklus, padėjo žvalgybai. Buvo labai gerbiama miestelyje.

Už partizaninę veiklą 1928 metais Lietuvos Krašto apsaugos ministerija Libą Mednikienę apdovanojo Vyties Kryžiaus ordinu. Ordiną jai įteikė pats Lietuvos kariuomenės generolas Povilas Plechavičius. Ji yra vienintelė žydė moteris, gavusi šį apdovanojimą. Po metų Liba buvo apdovanota Nepriklausomybės medaliu. Nuopelnai Lietuvai neišgelbėjo Libos Mednikienės nuo liūdnos lemties. Širvintų istorijos žinovų nuomonės dėl jos žūties laiko išsiskiria. Širvintų istorijos tyrinėtojo Stanislovo Dačkos teigimu, Liba Mednikienė buvo sušaudyta Pivonijos šile, netoli Ukmergės, kartu su kitais miesto žydų tautybės gyventojais karo pradžioje, 1941-ųjų ankstyvą rudenį. Kita Širvintų istorijos tyrinėtoja, bibliotekininkė Emilija Dalinkevičiūtė, prisimenanti buvusią kaimynę, teigia, kad L. Mednikienė buvo nužudyta 1942 metų antroje pusėje, jau likviduojant paskutinius Širvintų žydus. Ji buvo nužudyta Pivonijos miške, kur iš viso buvo sušaudyta apie 12 tūkstančių Ukmergės krašto žydų. Pivonijos miške yra pastatytas paminklas žuvusiems atminti.
Apie Libą Mednikienę rašoma ir monografijoje „Širvintos“. Čia aprašytas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas miestelyje tarpukario metais. Nepriklausomybės aikštėje buvo pastatyti gražūs vartai. Abiejose gatvės pusėse, prie vartų, stovėjo mokiniai, mergaitės mėtė po kojomis Prezidentui gėles, o jis su Liba Mednikiene už parankės įžengė pro tuos vartus ir ėjo toliau per Širvintas. Žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas septynerius metus rinko medžiagą savo daugiatomei knygai „Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai“. Tas pats tekstas apie žymiąją širvintiškę perspausdintas Viliaus Kavaliausko sudarytoje knygoje „Pažadėtoji žemė – Lietuva: Lietuvos žydai kuriant valstybę 1918−1940 m.“. Šio leidinio sudarytojo žodyje rašoma: „Žmonės, apie kuriuos kalbame šioje knygoje, yra nusipelnę, kad prie jų kapų atneštų gėlių. Jeigu nėra kitų, noriu, kad nors ši knyga būtų paminklu jiems. Paminklu tiems, kurie jau turi paminklus ir tiems, kurie jų neturi“.

Paminklas karžygei – dar vienas istorinės traukos centras

„Šiandien žydų bendruomenės ir Širvintų rajono savivaldybės bendras gražus ir prasmingas projektas sukvietė mus visus čia, į Širvintas, – skelbė renginio vedėjas Egidijus Sinkevičius. – Nuo šiandien Širvintų krašto žmonės ir miesto svečiai turės galimybę matyti atminimo lentoje įamžintą bareljefinį garsios moters atvaizdą.“

Šiame istorijos įamžinimo renginyje dalyvavo daug garbingų svečių, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Sveikinimo kalbą tardama Širvintų rajono merės pavaduotoja J. Pažusienė dėkojo dalyviams, atvykusiems svečiams, visiems, kurie prisidėjo prie šio paminklo atsiradimo: „Nuoširdžiai dėkojame, džiaugiamės ir sveikiname jus Širvintose. Tikimės, kad čia susitiksime dar ne viena iškilia proga.“

Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, šis bareljefas yra reikšmingas Lietuvos žydų ir Širvintų istorijai. „Šis paminklas svarbus ne tik dėl to, kad skirtas ypatingam žmogui, bet šio žmogaus gyvenimas yra Lietuvos žydų tragedijos atspindys. Žmogus, kuris kovojo, kuris buvo apdovanotas už Lietuvos nepriklausomybės kovas, kuris už parankės su Lietuvos Respublikos Prezidentu A. Smetona, tais laikais ypatingai gerbiamu Lietuvoje, ėjo Širvintų gatvėmis, buvo taip brutaliai nužudytas Pivonijos miškelyje. (…) Šis paminklas turi didžiulę edukacinę reikšmę: kiek žmonių Lietuvoje, kiek žmonių ir šiame miestelyje galbūt nežino iki galo apie šią didvyrę. Tam reikėjo autoriaus R. Kvinto tokio supratimo, įsijautimo į tai, ką jisai daro. Tam reikėjo mums čia susirinkti, tam reikia, kad jūs papasakotumėte savo vaikams, mokytojai moksleiviams, kad visi žinotų, kam šis paminklėlis yra skirtas ir koks buvo šios moters gyvenimas ir tragedija.“

Visuomenės veikėjas, žurnalistas, paminklo pastatymo sumanytojas Vilius Kavaliauskas pabrėžė, kad Širvintos atiteko Lietuvai, o nebuvo prijungtos prie lenkų okupuoto Vilniaus krašto, tik dėl to, kad čia veikė partizanai, gyveno dauguma gyventojų, kurie buvo už Lietuvą ir netgi žydų bendruomenė buvo kategoriškai už Lietuvą. „Mes turime savo puikių didvyrių, apie kuriuos ilgus metus nežinojom, o gal nenorėjom žinot. (…) Šitą istoriją mes turim žinoti, nes tai yra didvyrių istorija, tai yra puikus pavyzdys kiekvienam mūsų. Ir nesvarbu, kokios tautybės jie buvo.“
Kiti garbingi kalbėjusieji – skulptoriaus Romualdo Kvinto našlė, intelektualinių teisių valdytoja Eglė Kvintienė, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas, gidas istorikas Chaimas Bargmanas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti – džiaugėsi faktu, kad istorija nelieka užmiršta, kad ją išsaugoti yra būtina, o tai reikalinga, kad nekartotume tų pačių istorinių klaidų ir netektų patirti tai, ką teko išgyventi nužudytiesiems.

„Atmintis gyva, kol yra, kas ją liudija. Dėkojame idėjos sumanytojams, iniciatoriams, įgyvendintojams bei visiems šiandien prisimenantiems kraštietę Libą Mednikienę. Ačiū violončelininkų ansambliui, vadovui Valdui Povilaičiui ir pianistui Gintarui Pauliukoniui“, – tokiais žodžiais renginį baigė vedėjas.

Nors renginys pasibaigė, paminklas visiškai sutvarkytas ir atrodytų, ko daugiau reikia, bet visgi lieka mums, širvintiškiams, priedermė kasdien praeinant pro šią jau sakralia tapusią vietą neužmiršti, kokie didvyriai gyveno šalia mūsų, kokie jie gyvena ir dabar, o taip mąstydami ir patys tapsime didvyriais, kuriems nebūtinai pastatys paminklą, bet tiesiog pasakys, kad buvo geras žmogus, buvo savo valstybės patriotas, mylėjo savo Tėvynę.

Valda PATINSKIENĖ

Nuotraukos autorės