Verslas | 4 MIN.
Baltijos šalių jūrų uostai per devynis šių metų mėnesius krovė kiek daugiau nei 80 mln. tonų krovinių. Šalies uoste – net 34 proc. bendro kiekio, skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Klaipėdos uostas gali sėkmingai krauti ne tik skirtingus krovinius, bet ir dirbti skirtingomis kryptimis. Tai didelis privalumas ir matome, kad importas didėja, Klaipėdos uostas iš eksporto, iš tranzito uosto tampa importo uostu. Terminalai, kurie anksčiau apdorodavo krovinius, skirtus eksportui, įdėdami palyginti nedaug pastangų, dabar koncentruojasi į importą. Klaipėdos uoste krova yra labai diversifikuota – kraunami beveik visi galimi krauti kroviniai, tai taip pat prisideda kompensuojant krovos praradimus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais konteinerių krova (TEU) Klaipėdos uoste augo beveik 61 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tarp kitų Baltijos šalių uostų, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai. Tai lėmė įvairių veiksnių kompleksas: rinkliavų taisyklių pakeitimai, tai, kad Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus, taip pat įtaką daro ir uoste turima reikiama infrastruktūra priimti didelius konteinerinius laivus.
Iš viso 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uoste krauta 27,1 mln. tonų. Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius krauta beveik 14 proc. arba 1,6 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šiemet taip pat fiksuojamas naujas importuojamų ir eksportuojamų krovinių kiekio pasiskirstymas Klaipėdos uoste. Per pirmus 9 šių metų mėnesius importuota 40 proc., o eksportuota 60 proc. bendro Klaipėdos uoste krautų krovinių kiekio. Pernai šis pasiskirstymas per tą patį laikotarpį: importuota 28 proc., o eksportuota 72 proc. Klaipėdos uoste krautų krovinių kiekio.
Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintųjų gamtinių dujų, 2022 m. sausio–rugsėjo mėnesiais pilta 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jų krova šiemet beveik 5,9 mln. tonų.
Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudaro trąšos, cukraus žaliava, durpės, per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krito, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Kritimą lėmė sankcijos Baltarusijai ir Rusijai.
Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2022 m. sausio–rugsėjo mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su Baltijos šalių jūrų uostais, įsitvirtinęs 1-oje vietoje. Talino uoste krova šiemet mažėjo 21,5 proc., tai daugiausia lemia ženklus skystų ir birių krovinių krovos mažėjimas – net po 41 proc. abiejose krovinių kategorijose. Latvijos uostuose šiemet krova šiemet auga dėl anglies ir geležies rūdos krovinių, kurių pernai nebuvo krauta.
„Pastaruosius kelerius metus Latvijos uostų krova krito dviženkliais procentiniais skaičiais, kai Klaipėdos uosto krova išlaikė stabilią krovą ir kasmet vis augo. Dėl to darome prielaidas, kad konkurencinėje kovoje Klaipėdai sekasi labiau. Latvijos uostuose krovinių srautas šiemet auga dėl mažos pridėtinės vertės krovinio krovos. Mūsų uosto tikslas – aplinkai kuo draugiškesni, pridėtinę vertę kuriantys kroviniai“ , – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Klaipėdos uostą aplankė 275 529 keleiviai, tai +71,9 proc. arba 115 233 keleiviais daugiau nei 2021 m. sausio–rugsėjo mėnesiais.
etaplius TV
0
