Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma, sveikatos politikai žada kitokį vaizdą

Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį. Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad skaičiai atspindi praeitį, įvedus alkoholio kontrolės priemones situacija keičiasi.

Kaip Eltai komentavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, metų pradžioje įsigaliojusios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, remiantis tarptautine patirtimi, yra veiksmingos.

„Alkoholio prieinamumo mažinimas, kainų didinimas, reklamos nebuvimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys mažesnį jo vartojimą. Šiandien jau matome, kad šios priemonės veikia, pavyzdžiui, naujovė dėl akcizų, kuri rodo, kad daugelio alkoholinių gaminių pardavimai mažėja“, - sakė ministro patarėja.

Kita vertus, naujos priemonės priimtos visai neseniai. Pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, reikia šiek tiek laiko, kad būtų matomi aiškesni rezultatai ir teigiamas jų poveikis. O jis tikrai jaučiamas.

„Tikimasi, kad sprendimai pasiteisins, nes analogiškos priemonės veikia užsienio šalyse, kur fiksuojamas teigiamas jų poveikis“, - sakė ji.

Penktadienį Eltos skelbtoje EBPO ataskaitoje apie alkoholio vartojimą atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio. Tai daugiau nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje.

Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro vienam asmeniui per metus, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.

Ataskaitoje tarptautiniai ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje daug žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, savižudybių, kepenų ligų. EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo teigė, kad tai lemia ir lietuvių gyvenimo būdas, ir sveikatos sistema.

„Sveika gyvensena nėra tarp geriausių“, - Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė F. Colombo. Ji sutiko, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpesnė ir dėl alkoholio bei tabako vartojimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian EBPO ekspertų išvados nenustebino.

„Lietuvoje alkoholio vartojimas mažėja nuo 2012 metų, bet tas mažėjimas vienam asmeniui nuo 15 metų amžiaus per metus - labai neryškus, po 300-500 mililitrų per metus. Mūsų tai nedžiugina, pokyčių norėtųsi didesnių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2016 metais Lietuvoje alkoholio vartojimas sudarė 15,2 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam asmeniui nuo 15 metų amžiaus. Buvome įvardyti kaip labiausiai alkoholį vartojantys pasaulyje, mat Europa labiausiai alkoholį vartojantis regionas, o Europoje pirmaujanti - Lietuva”, - Eltai sakė G. Belian.

Kaip pabrėžė departamento atstovė, vienas skaičius nedaug sako, tad reikėtų pasižiūrėti, ką rodo rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu Lietuvoje.

„Pagal alkoholinę psichozę, alkoholinę kepenų cirozę, pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuva taip pat tai antra, tai trečia bendrijoje. Visuomet esame pirmame sergamumo šiomis ligomis dešimtuke”, - sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojusios alkoholio kontrolės priemonės, G. Belian nuomone, netruks duoti vaisių.

„Nuo 2016 m. lapkričio 16 dienos uždraudus skelbti apie alkoholio akcijas, sumažėjo spontaninių alkoholio pirkimų gavus į telefoną žinutę apie nulaidą ir pan. Neabejotinos įtakos turėjo ir nuo sausio 1 dienos stipriai padidinti alkoholio akcizai”, - sakė G. Belian.

Oficialių duomenų, kaip tai 2017 metais paveikė alkoholio pardavimus, dar nėra, bet G. Belian tikisi, kad tikrai pamatysime daug geresnį vaizdą, nei EBPO paskelbė penktadienį.

Kaip skelbė ELTA, EBPO ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė trumpiausia tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių. Tarptautiniai ekspertai tai sieja tiek su lietuvių polinkiu gyventi nesveikai, tiek su nepakankamai išvystyta sveikatos sistema.

Kaip skelbiama EBPO sveikatos sistemos apžvalgoje, Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp 36 valstybių ir siekia 74,5 metų. Tuo metu EBPO šalių vidurkis siekia 80,6 metų, o ilgiausia gyvenimo trukme pasižymi Japonijos gyventojai - 83,9 metų.

Latvija yra priešpaskutinėje vietoje tarp EBPO šalių - joje prognozuojama gyvenimo trukmė siekia 74,6 metų, Brazilijoje - 74,7 metų.

EBPO ekspertų teigimu, Lietuva per 45 metus nuo 1970-ųjų iki 2015 metų prognozuojamą gyvenimo trukmę padidino tik ketveriais metais - mažiausiai tarp EBPO valstybių.

Lietuva pirmauja ir pagal mirčių, kurių galima išvengti skaičių. EBPO ekspertai, remdamiesi Eurostato duomenimis, skaičiuoja, kad pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Latvija Europos Sąjungoje dalijasi pirmą-antrą vietas.

EBPO sveikatos padalinio vadovė F. Colombo Lietuvos žurnalistams Paryžiuje teigė, kad mūsų sveikatos sistemoje yra ir teigiamų pavyzdžių. Anot jos, šalis pasižymi stipria pirmine sveikatos priežiūra.

„Ką radome Lietuvoje, kad padaryta daug dalykų sukurti tvirtą ir stiprų prieinamumą prie pirminės sveikatos priežiūros“, - tikino ji, pridurdama, kad Lietuva taip pat padarė pažangą, didindama ligoninės lovų užimtumą ligoninėse, tačiau lovų skaičius šalyje vis dar yra aukštas.

Ieva Urbonaitė-Vainienė, Eltos korespondentė