Padėkime sulaukti rytojaus

     Su tokiu prašymu į mus kreipiasi ukrainietė Tetiana Vasylenko, nuo jos gimtoje šalyje vykstančio karo prisiglaudusi Lietuvoje.

     Karo siaubo išvytiems iš namų Ukrainoje mokytojai Tetianai su dukra Olga ir anūku Konstantinu kovo 17 d. prieglobstį jaukiame name prie Sasnavos suteikė Mindaugo Genevičiaus šeima. Iš čia moteris nuotoliniu būdu istorijos moko Brovarsko rajono Semipolkio kaimo vaikus.

     – Mūsų kaimas – netoli Kijevo, prie pagrindinės magistralės, vedančios į sostinę. Aplinkui visi kaimai okupuoti, o mūsiškis atidūrė tarsi tokiame trikampyje, apsuptas iš visų pusių. Ištrūkome iš jo miško keliais. Daug žmonių pabėgo, bet daug ir liko. Kai balandžio 4 dieną pradėjau vesti nuotolines pamokas 7–11 klasių mokiniams, paaiškėjo, kad pusė jų pabėgę. Likusieji mokosi, kaip ir anksčiau, bendraujame su tėvais. Kai dešimtoko Artiomo ir penktoko Arturo mamos Nastios – Anastasijos Kovaliovos – paklausiau apie sveikatą, ji tyliai atsakė, kad jau mėnuo, kai negeria vaistų. Jų paprasčiausiai neturi.

     Nuo 2018 metų Anastasija serga onkologine liga, nuolat vartoja net devynių pavadinimų vaistus. Kai kurių ji turi prisipirkusi metams. Deja, kiti baigiasi. Apie tai sužinoję Semipolkio ir aplinkinių kaimų gyventojai operatyviai surinko pinigų, nupirko ir atvežė Anastasijai daugumą vaistų, tačiau gyvybiškai svarbių tablečių „Tyverb“, kurios parduodamos tik su receptu, negauna. Gali būti, kad Ukrainoje jų šiuo metu iš viso jau nebėra, o trims mėnesiams išrašytas receptas galioja tik iki balandžio 25 d.

     Pasak mokytojos Tetianos, finansiškai stipri, tvarkinga šeima niekada nesikreipė dėl jokios paramos. Ir dabar Anastasija nesiskundė. Tetianai ji pasakojo, kaip ir anksčiau, padedanti kaimynams, lankanti negalinčius savimi pasirūpinti senukus. Kalbėdama apie kitus, atrodo, stengiasi nuvyti mintis apie savo negalią, apie ateitį, kurios gali ir nebūti...

     Be „Tyverb“ – vaisto, skiriamo pacientėms, kurioms diagnozuotas krūties vėžys su padidėjusia baltymo HER2 ekspresija (kai vėžinių ląstelių paviršiuje gaminami dideli kiekiai baltymo HER2, todėl vėžinės ląstelė sparčiau auga) – 44-erių moteris neišgyvens, neužaugins savo sūnų, nesūpuos anūkų.

     – Negalime nuleisti rankų, prašau, padėkite, – kreipiasi marijampolietė Auksė Grinevičiūtė, bendraujanti su giminaičio namuose apsistojusia mokytoja iš Ukrainos. – Ukrainoje „Tyverb“ nekompensuojami, 70 tablečių pakuotė kainuoja 500 eurų, o moteris per dieną jų turi išgerti penkias. Taigi vieno buteliuko užtenka dviem savaitėms. Lietuvoje šių vaistų nėra, jie neregistruoti, tik viena vaistų kompanija turi iš anksčiau likusį buteliuką, kurį parduotų už savikainą – 912 eurus. Dar penkias dėžutes suradau Suvalkuose – čia vaistai kainuoja 914–942 Eur. Jei visus juos nupirktume, Anastasijos gyvenimą išgelbėtume trims mėnesiams. Gali būti, kad po to moteris atvažiuos į Lietuvą, kur, kaip sakė Santariškių gydytojai, jai būtų atlikti tyrimai ir gal netgi pritaikytas kitoks gydymas, – pasakoja A. Grinevičiūtė.

     Dėl pagalbos ukrainietei A. Kovaliovai marijampolietė kreipėsi į visas už onkologinius ligonius atsakingas organizacijas Lietuvoje, turinčias fondus, skirtus padėti šiomis ligomis sergantiems žmonėms. Deja, pagelbėti ukrainietei niekas nerado galimybių. Auksė nežada sustoti – su prašymu atsiųsti vaistų „Tyverb“ ji kreipėsi į juos gaminančią Didžiosios Britanijos kompaniją, taip pat į mus visus: kas gali, paaukokite pinigų šiems vaistams nupirkti. Aukos renkamos ir Ukrainoje. Mes visi galime padėti Anastasijai išsaugoti gyvenimą, sugrąžinti viltį gyventi.

     Pinigus prašoma pervesti į Tetianos Vasylenko vardu atidarytą SEB banko sąskaitą LT95 7044 0901 0304 6191. Skiltyje „Paskirtis“ įrašykite „Parama Nastios vaistams“.