Paciūnų vaikai kūrybingumą išreiškia skirtingai

Šiandieną mes svečiuojamės vileikiškiečių Valės ir Rimanto Paciūnų šeimoje. Turbūt nei vienas, kam teko svečiuotis Paciūnų sodyboje, nesiginčys, kad ši šeima labai kūrybinga. Už originaliai ir gražiai tvarkomą aplinką, išradingą etnografinių padargų panaudojimą puošybai šeima šiemet buvo apdovanota rajono savivaldybės padėkos ženklu. Bet šį kartą kalbėsime ne apie suaugusius šeimos narius, bet jaunąją kartą. Nes Ingridos ir Ligito Paciūnų kūrybiniai darbai žinomi ne tik Vileikiškiuose, bet ir už jų ribų. Susipažinkime iš arčiau su kūrybingais jaunuoliais.

Ingridos Paciūnaitės pomėgį piešti pastebėjo mokytojai ir pasiūlė stoti į Širvintų meno mokyklą. Mergaitei patiko ten mokytis, dabar ji sako, kad meno mokykla jai davė pagrindus dabartinei, interjero dizainerės, veiklai. Tapybai ji skirdavo kiekvieną laisvą minutę, darbai gimė vienas po kito. 2012 metais jos paveikslais galėjo grožėtis A. Petrulio Musninkų gimnazijoje organizuotos parodos „Gimtinės pėdomis“ lankytojai. O po metų Vileikiškių bibliotekoje buvo eksponuojama personalinė Ingridos paroda. Mergina pasakoja darbų nekaupianti, kone viską išdovanojanti. Ir namus puošia mamai įvairiomis progomis dovanoti paveikslai.

Nors tapyti mėgo, bet vyresnėse klasėse mergina suprato, kad mokytis nori ne tapybos, o interjero dizaino paslapčių. Ingrida pasakoja, kad dar ne kiekvienas supranta šios profesijos reikšmę. Net mokykloje jai teko išgirsti, kad renkasi nepastovią specialybę, kuri neužtikrins nuolatinių pajamų ir pasmerks bedarbystei. Šiandien Ingrida džiaugiasi, kad nepersigalvojo ir tėvai tvirtai palaikė. Pasirinkusi studijas Vilniaus dizaino kolegijoje, ji sužinojo, kad mokslai nepigiai kainuos. Laimei, Ingrida dar būdama moksleivė aktyviai savanoriavo Vileikiškių vaikų dienos centre ‚,Lašelis‘‘. Jos veikla neliko nepastebėta, paramos fondo „Vaikai stebuklais auga“ atstovės Neringos Kleniauskienės. Ji suteikė Ingridai galimybę lengviau siekti aukštesnio išsilavinimo. Šeimai tai buvo didelė pagalba ir jie iki šiol dėkingi šiam labdaros ir paramos fondui už svarią paramą.

Treji studijų metai prabėgo greitai, Ingrida jau pradeda profesinę veiklą. Ji dirba architektūros įmonėje ir šiandien jau turi užsakymus sutvarkyti trijų naujų namų interjerą. Pasak jaunosios dizainerės, tai irgi kūrybinis darbas, be to, dar reikia išmanyti psichologiją, bendravimo meną. Juk svarbu rasti bendrą kalbą su užsakovais, suprasti jų poreikius, įrengti namus taip, kad juose būtų ne tik gražu, bet ir patogu, kiekvienas daiktas rastų vietą ir geriausiai atliktų savo funkciją. Bet Ingridai darbas patinka ir sunkumai negąsdina. Tik gaila, kad dabar tapybai, kaip ir kitiems pomėgiams, lieka labai mažai laiko. Bet, tikėkimės, kad veikli mergina, ras laiko viskam.

Ligitas Paciūnas – A. Petrulio Musninkų gimnazijos vienuoliktokas. Paklaustas, kada jam pradėjo patikti medžio darbai, vaikinas atsako, kad per technologijų pamokas. Pagamino vieną kitą darbelį ir užsikabino. Vaikystėje patikęs piešimas buvo nustumtas į šoną, nugalėjo medžio darbai. Ligitas rodo įdomią briedžio galvą, stalinę lempą, sandėlyje žiemai įneštą dailų vėjo malūną, per vasarą puošusį kiemą. Jaunuolis sugebėjo paslapčia pagaminti dailų malūną ir jį vestuvių metinių proga padovanoti tėvams. Kartu su tėčiu Ligitas sumeistravo sūpynes, kuriose gera vasarą pasisūpuoti po dienos darbų.

Paklaustas, apie kokią specialybę galvoja, Ligitas sakosi dar neapsisprendęs. Bet, kad nepamirš kūrybos, turbūt kiekvienam aišku.

Valė Paciūnienė pasakoja, kad vaikai ne tik kiekvienas į savo pomėgius panirę, bet ir aktyviai dalyvauja tvarkant sodybą. Jie ir gėles laisto, ir veją šienauja, ir kitų darbų nesibodi. O vaikai tikina, kad ir mama meninio kūrybingumo nestokoja: ir puokštes komponuoja, ir karoliukų vėrinius veria, tik kad to laiko vis trūksta. Nenuostabu, kad grožį mylinčių ir kuriančių tėvų vaikai irgi tapo kūrėjais. Tik jaunėlis Nedas, pasak kitų šeimos narių, kol kas meninių polinkių nedemonstruoja, jam geriau patinka su tėčiu prie traktoriaus ar mašinos krapštytis. Bet jis dar labai jaunas, viskas prieš akis, gal išgirsim ir apie dar vieną kūrybingą Paciūnų šeimos atstovą. Palaukim ir pamatysim.

Atsisveikinam su gražia Paciūnų šeima linkėdami visiems nepamiršti kūrybos ir pomėgių. Tikime, kad Ingridai seksis jos kūrybingame darbe ir liks laiko tapybai bei kitiems pomėgiams. O Ligito nagingos rankos sukurs dar ne vieną medinį stebuklą. Sėkmės jauniesiems kūrėjams!