Pacientų srautui ruošiama Respublikinė Klaipėdos ligoninė

Pirmadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įvardijo, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) yra likusios 4-5 laisvos palatos, skirtos koronavirusu COVID-19 užsikrėtusiems pacientams, tad juos jau netrukus gali tekti priimti ir rezervinei Respublikinei Klaipėdos ligoninei (RKL). Tačiau ši neturi užtektinai apsaugos priemonių medikams.

Mero teigimu, RKL jau yra pasirengusi priimti sergančiuosius koronavirusu.

„Pagal paskutinę statistiką, palatų laisvų yra tik 4-5. Nežinau, ar dienų, ar valandų klausimas, kada turės būti įjungti nauji rezervai arba tos rezervinės ligoninės. Viena iš jų pirmoje eilėje yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kuri, kiek aš žinau, yra tikrai pasiruošusi“, - spaudos konferencijos metu sakė Klaipėdos meras.

V. Grubliauskas pridūrė, kad jau yra numatyti ir keli variantai, kur Klaipėdoje galėtų atsirasti vadinamoji karščiavimo klinika, kur turėtų būti priimami ir konsultuojami su šeimos gydytojo siuntimu atvykę sukarščiavę pacientai.

RKL direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad situaciją, kai reikės priimti infekuotus ligonius, ligoninė prognozuoja ir modeliuoja.

„Ruošiamės kiekvieną dieną. Iš dalies esame pasiruošę, iš dalies - ne. Pasiruošę esame ta prasme, kad esame atlaisvinę vieną korpusą, kuriame būtų galima guldyti infekuotus ligonius, esame pasidėlioję srautus, jų atskyrimą, logistiką, kaip ligoninėje judėtų pacientai, vaistai, maistas ir taip toliau. Personalas yra mokomas kiekvieną dieną„, - vardijo M. Kundrotas.

Priemonių užtektų parai

Mediko teigimu, opiausia problema šiuo metu yra asmens apsaugos priemonių trūkumas.

„Šiandien apsaugos priemonėmis esame apsirūpinę tiek, kokiomis apimtimis dabar teikiame būtinąją pagalbą. Apsirūpinę esame savo jėgomis, patys ieškome iš tiekėjų, perkame. Šiek tiek esame gavę ir labdaros iš įvairių organizacijų ir pavienių asmenų, esame dėkingi jiems už tai. Bet jeigu srautai padidėtų ir atsirastų infekuoti ligoniai, individualių apsaugos priemonių poreikis labai išaugtų, jų reikėtų ir visam personalui, dirbančiam stacionaro skyriuose su šiais pacientais. Tam mes nesame pasiruošę ir negalėtume tokios pagalbos teikti negavę papildomai apsaugos priemonių„, - komentavo M. Kundrotas.

Pasak jo, jei teks priimti COVID-19 sergančius pacientus, šiuo metu turimų priemonių tinkamai aprūpinti medikus užtektų vos parai.

„Bent jau šiandien ryte (pirmadienį - VE) mus informavo, kad iš tų naujųjų siuntų mums atskirai nebus skiriama priemonių, jos bus padalijamos 5 koordinuojančioms ligoninėms Lietuvoje. Viena iš tų koordinuojančių yra Klaipėdos universitetinė ligoninė. Delegavus mums pacientų gydymo funkcijas, mūsų supratimu, turėtų būti skirta ir tam tikra dalis apsaugos priemonių„, - „Vakarų ekspresui“ sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas.

Tikisi, kad dalinsis

Pirmadienį Klaipėdoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad iš Kinijos tiekėjų užsakytas didžiulis kiekis apsaugos priemonių, tačiau jos Lietuvą pasieks keliomis siuntomis.

Pirmoji siunta į Lietuvą atkeliavo šeštadienį. Pasak viceministro, buvo nustatyti prioritetai, pagal kuriuos skirstomos priemonės. Jos, A. Šešelgio teigimu, pirmiausia pristatomos klasterinėms ligoninėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat - 5 greitosios medicininės pagalbos stočių dispečerinėms, mobiliesiems patikros punktams.

Viceministras vylėsi, kad regionus aptarnaujančios klasterinės ligoninės įvertins būtinybę ir pasidalins priemonėmis su kitomis savo regiono įstaigomis.

„Pasidalinti pradžioje, kai yra pirmos siuntos, nuspręs viena klasterinė ligoninė, bet jeigu bus labai didelis poreikis, manau, kad jis bus sprendžiamas individualiai ir tikrai jos be šitų apsaugos priemonių neliks“, - teigė A. Šešelgis.

Jis pridūrė, kad jeigu priemonių trūksta, įstaigos į ministeriją turėtų kreiptis nedelsdamos ir bus stengiamasi kuo greičiau skirti priemonių papildomai.

Užsikrėtė per pusšimtį medikų

„Sekmadienio vakaro duomenimis, užsikrėtusių medikų buvo 44, šiandien šis skaičius yra jau 51“, - BNS pirmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Jos teigimu, Vilniuje serga 17 medikų, Klaipėdoje - 15, Ukmergėje - aštuoni, Kaune - aštuoni, Panevėžyje - trys. Vis dėlto Ukmergės rajono savivaldybė pirmadienį pranešė, kad Ukmergėje koronavirusu iš viso užsikrėtę 18 medikų.

Sekmadienio duomenimis, KUL buvo gydomas 41 COVID-19 užsikrėtęs pacientas. 11 pacientų, kuriems nustatytas užsikrėtimas, jiems sveikstant ir esant saviizoliacijos galimybei, išleisti į namus.

KUL dėl planinės veiklos apribojimo teko uždaryti kai kuriuos skyrius, atsirado ligos židinių viduje. Tai pakoregavo ligoninės planus ir rezervą - anksčiau buvo numatyta čia priimti apie 200 koronavirusu užsikrėtusių pacientų.

Koronavirusas išplito ne tik Akių ligų skyriuje, bet ir Neurochirurgijos skyriuje, kur liga nustatyta vienam gydytojui, tiriami ten gydomi pacientai. Manoma, kad virusu mediką galėjo užkrėsti skubiai operuoti atvežtas ligonis.

Imantis apsaugos priemonių nuspręsta, kad visi pacientai, atvežami į KUL skubioms operacijoms, bus tikrinami dėl COVID-19 viruso. Tikimasi, kad tai padės išvengti komplikacijų ir sudėtingų pasekmių vėlesniuose gydymo etapuose.

Keltų keleivius tikrins kitaip

Savaitgalį buvo nuspręsta ieškoti daugiau būdų, kaip tikrinti atvykstančių keltų keleivius. Sekmadienį V. Grubliauskas informavo, kad po pokalbių su ministru Aurelijumi Veryga, Centrinio Klaipėdos terminalo, keltų bendrovės DFDS ir medikų atstovais nutarta visiems, išlipantiems iš kelto, atlikti greitąjį kraujo testą, kuris atskleistų, kam reikia papildomai imti tepinėlį, o kas galėtų vykti tiesiai į saviizoliaciją.

Tačiau tokią patikrą planuota išbandyti jau pirmadienį - į Klaipėdą buvo pasiųsta 600 greitųjų testų.

Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, viešėdamas Klaipėdoje, teigė, kad prekių judėjimas tarp šalių šiuo metu yra prioritetinis dalykas ir sustoti negali.

„Kol kas keltai, kurie atvyksta su didelėmis krovininėmis automašinomis, turi vykti todėl, kad prekių judėjimas yra kol kas prioritetinis dalykas tarp šalių. Ir kitur, ne tik keltuose, bet ir pasienio ruožuose, vilkikai, ypač su greitai gendančia produkcija, yra praleidžiami prioriteto tvarka, nesvarbu, ar jie atvyksta į Lietuvą, ar per Lietuvą keliauja tranzitu“, - sakė jis.

Paklaustas, ar bus ribojamas Lietuvos piliečių grįžimas keltais, jis sakė, kad „visi norintys namo sugrįžti piliečiai bus priimti.“

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis feisbuke pranešė, kad jau greitu laiku bus sustabdyti keleivių skrydžiai ir keltai į Lietuvą. Jo teigimu, kas norėjo grįžti, tą jau galėjo padaryti.

„Manau, kad buvo duota pakankamai laiko, kas norėjo, tie tikrai turėjo galimybę grįžti. Iki trečiadienio Vyriausybės posėdžio bus parengti sprendimai, pagal kuriuos skrydžiai ir keltai (bet ne krovinių ir prekių tiekimas) bus stabdomi. Išskyrus galbūt tik individualius ir pateisinamus atvejus. Daugiau rizikuoti neturime teisės, ypač kalbėdami apie žmonių grįžimą iš šalių, kurios šiandien yra tikrų tikriausi viruso židiniai“, - teigė S. Skvernelis.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.