Paauglius „tručija“ ne elektroninės cigaretės, o tai, kas jose

Vis dažniau girdimos istorijos apie apsinuodijusius moksleivius, jaunuolius verčia sunerimti ir tėvus, ir pedagogus, ir kitus visuomenės narius. Žymiausias Lietuvos toksikologas Robertas Badaras, su apsinuodijusiais ir priklausomais žmonėmis dirbantis nuo tada, kai algas mokėjo dar rubliais, paaiškina, kas slepiasi kvapniame elektroninės cigaretės užpilde, kuo elektroninės cigaretės panašios į keptuves bei kas gresia, susiviliojus „kepti ir uostyti“.

Kabina makaronus

Didžioji dalis suaugusiųjų apie elektroninių cigarečių fenomeną yra girdėję tik iš spaudos, o patys susidūrę nėra. Kita vertus, visi vaikai yra matę, girdėję, jiems kažkas – ar draugai, ar socialiniai tinklai – pasakojo. „Yra dvi paralelinės visatos, – sako R. Badaras, – tėvai neskiria elektroninių cigarečių nuo IQOS, o vaikai žino, koks skonis su kuo geriausiai dera.“

Elektroninės cigaretės iš tikrųjų dažnai painiojamos su vis populiarėjančiais tabako kaitinimo įrenginiais – tai patraukė ir toksikologo dėmesį. Pasirodo, šildomo tabako produktai iš Amerikos maisto ir veterinarijos tarnybos yra gavę „modifikuotos rizikos“ vertinimą, tai reiškia, kad riziką susirgti tam tikrais būdais galima padidinti arba sumažinti. Elektroninių cigarečių kompanijos taip pat pateikė užklausas tokiam vertinimui gauti, tačiau net nebuvo svarstomos – atmetė iškart. „Ką jie daro? Žmonės yra kažką girdėję apie sumažintą riziką, tačiau tai apie kaitinamą tabaką. Sako – čia tas pats. Galvojau, kad kažką painioja, kol pernai Pasaulio sveikatos organizacija juodu ant balto parašė, kad kai kurie elektroninių cigarečių gamintojai tyčia ar netyčia sumaišo savo produktus su šildomu tabaku ir taip kabina makaronus, kad pasinaudotų tais mikroprivalumais“, – aiškina toksikologas.

Elektroninės cigaretės ėmė plisti prieš maždaug aštuonerius metus, tada visi jas minėjo kaip geresnę cigarečių alternatyvą, netgi kalbėjo, kad jos išgelbės nuo rūkymo. Pasak gydytojo, problema ta, kad mokslas tuo metu turėjo labai mažai duomenų, kaip tai iš tikrųjų veikia sveikatą. „Dabar spauda ėmė rašyti, kad ten vaikas išgriuvo, ten traukuliai, ten pateko į ligoninę, ten psichozė, ten iššoko, – vardija toksikologas. – Vis dar yra per mažas supratimas.“

Nieko blogo nedaro?

Žinių apie elektronių cigarečių žalą yra vis daugiau, tačiau visuomenė nesidomi, nesusipažįsta su informacija. R. Badaras tai lygina su įprastomis cigaretėmis: pirmasis europietis užsirūkė 1492 m. Kuboje, o ant cigarečių užrašai, kad rūkymas kenkia, imti klijuoti 1964 m. – prireikė beveik 500 metų. Buvo laikai, kai net gydytojai propagavo tabako rūkymą. Gydytojas tvirtina, kad laikai keičiasi, o informacijos srautas atsilieka. Pavyzdžiui, vis dar kalbama apie heroiną, kurio Lietuvoje, pasak jo, jau ketverius metus neranda. „Mano darbinėje biografijoje pasikeitė kokios trys kartos, – tvirtina. – Prasidėjo nuo namų darbo heroino, vadinamosios „širkės“, tada buvo heroinas, po to kanapės, o dabar elektroninės cigaretės, visa sintetika.“

Lektorius tikina, kad reikėjo daug kartoti apie rūkymo žalą: „Kad išaiškintų, jog rūkymas kenkia, visuomenei reikėjo aiškinti apie 20 metų – kartoti ir kartoti. Taip ir dabar: atsimenu, pradžioje net tėvai vaikams pirkdavo elektronines cigaretes, kad nerūkytų įprastų. Švelniai sakant, buvo platinama labai daug netiesos. Žmonės tai priėmė kaip saugesnę alternatyvą.“ Ir iki šiol lietuviškos informacijos nėra pakankamai, tiesa, angliškos galima rasti nemažai.

Toksikologas sako, kad šviesti jaunuolius turėtų ne tik tėvai, bet ir pedagogai, socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigos. „Jei pradėsite sakyti šiandien, tai gal kažkada išgirs. Jei poryt, išgirs vėliau. Nebus taip, kad pasakei ir išgirdo, – pataria. – Yra toks senas principas, vadinasi „Zero vision“ („Nulinė vizija“): jeigu tėvai garsiai pasako vaikui, kad „jeigu tu kažką vartosi, mes būsim prieš“, trečdaliu sumažėja rizika – o užtrunka tik 20 s. Vien ta deklaracija yra labai gerai.“

Iš tikrųjų elektroninės cigaretės pačios nieko ypač blogo nedaro – tai yra tik įrankis: viskas priklauso nuo to, ką pilsi į vidų. „Čia stiklinė, joje vanduo. O jeigu būtų degtinė? Į tą įrenginį gali dėti bet ką. Yra legalūs užpildai. O prieš trejus, gal ketverius metus į Lietuvą ėmė keliauti tai, kas Amerikoje buvo jau prieš šešerius, – papildomai pila sintetiką – sintetinius kanabinoidus, tai yra medžiagas, kurios veikia tuos pačius receptorius kaip ir kanapės, bet su kanapėmis turi mažiau bendro nei aš su Romos popiežiumi“, – kalba toksikologas.

Kanapės kanapėms nelygios

Kai pradėjo dirbti, jis susidurdavo tik su keliomis medžiagomis: amfetaminu, metamfetaminu, žole, kokainu, heroinu, LSD. „Pamatai žmogų ir viskas aišku, – sako gydytojas. – Tokios skirtingos medžiagos. Dabar registruotos 882 medžiagos – ne aštuonios, ne 80, o 882.“ Iš tų 882 medžiagų didžiausią grupę sudaro sintetiniai kanabinoidai – 265. Per metus naujų sukuriama apie 30–40. „Jeigu rudenį sukurtas, kaip tu gali žinoti, kaip jis veikia? – klausia. – Gyvas velnias. Apie tuos, kurie vartoja, aš nieko nežinau. Tie, kurie parduoda, patys negamina. Tie, kurie gamina, dažniausiai nebūna patys geriausi chemijos moksleiviai.“

Sintetiniai kanabinoidai įdomūs tuo, kad jie iš tikrųjų yra sukurti kaip vaistai, tačiau vėliau pamatyta, kad „veža“, ir imta gaminti kitiems „poreikiams“ – kas kaip nori, kas ką gali. Apie 2009 m. Lietuvoje atsirado parduotuvės „Amsterdamas“, kurios veikė apie pusmetį. Jose buvo parduodami „spaisai“. „Kas tai yra? Na, prieskoniai, žolytė, – aiškina lektorius. – Bet jau seniai buvo žinoma, kad „spaisas“ būna apipurkštas sintetiniais kanabinoidais. Pabuvo ir išėmė.“ Liko sintetinių kanabinoidų – kur juos dėti? Imta purkšti ant tikrų kanapių. „Lina augina kanapes ir aš auginu, bet užmirštu palaistyti ir „pralošinėju“ pardavinėdamas: iš manęs niekas neperka, mano prastos, silpnos. Ką darau? Imu sintetinį kanabinoidą, purškiu – pigu, „sveika“, efektyvu. Prasidėjo padirbtų kanapių era, – tvirtina gydytojas. – Kanapės kanapėms nelygios.“

Taigi, iš pradžių buvo „spaisai“, tada padirbtos kanapės, o dabar, kaip sako R. Badaras, „puikiausia galimybė vartoti juos – tai yra elektroninės cigaretės“. Dar 2016 m. JAV elektroninės cigaretės įvardytos kaip būdas vartoti sintetinius kanabinoidus. „Tada prasidėjo mirtys. Aprašytos 68 mirtys, vidutinis amžius – 21 metai. Jauniausias – 15-metis. Mirtys yra būtent dėl sintetinių kanabinoidų“, – tikina toksikologas. Šios medžiagos taip pat kelia kraujo spaudimą, sukelia traukulius, slopina sąmonę, o pakilus spaudimui, gresia insultas – pirmasis pacientas, su kuriuo susidūrė toksikologas, buvo prieš dešimt metų – 18-metis, parūkęs „spaiso“. Nuo to laiko insultų tik daugėja. „Galiu kalbėti apie plaučius, širdį, psichiką, savižudybes, vėžį, aterosklerozę su įrodymais – jau yra mokslinių įrodymų“, – kalba lektorius.

„Mačiau daugiau mirčių, negu jūs pažįstate gyvųjų“

Be sintetinių kanabinoidų, dar vienas dalykas, kuris padidina elektroninių cigarečių toksiškumą, yra vitaminas E. „Kaip gali būti, kad vitaminas E sukelia mirtis? Mes juk be jo neišgyventume, nesulauktume šviežių bulvių. Skirtumas paprastas. Ar galima su stikline vandens užmušti žmogų? Laisvai – jei supili į plaučius. Jeigu nebus skubios pagalbos... Aš reanimatologas, mačiau daugiau mirčių, negu jūs pažįstate gyvųjų“, – teigia R. Badaras. Vitaminas E yra gyvybiškai svarbus, kai patenka į organizmą ryjant, tačiau „kepant ir uostant“ jis kenkia.

Elektroninę cigaretę gydytojas ir lygina su keptuve. Norėdami išsikepti blynų, maišome tešlą, pilame aliejaus ir kepame. Taip pat veikia ir elektroninė cigaretė: yra šilumos šaltinis – baterija, glicerinas ir propilenglikolis, tai yra aliejingi skysčiai. „Lyg uostyti aliejų iš keptuvės“, – apibendrina toksikologas. Keptuves retkarčiais reikia keisti: šildomas metalas garuoja ir jos išdega. Kalbant apie elektronines cigaretes, garuojantis metalas turi tik vieną kelią – į plaučius. „Metalai yra lėtinio toksiškumo pagrindas. Ten patenka švinas, alavas, chromas, cinkas, nikelis, geležis, aliuminis. Įrenginys skaldo metalus į labai smulkias nanodaleles, kurios per plaučių alveolių sieneles eina kiaurai – patenka į kraują ir su juo nueina kur? Visur“, – kalba lektorius.

Lėtinio toksiškumo pasekmės išlenda po 10–15 metų – Lietuvoje dar nėra tokio žmogaus, kuris būtų garinęs tiek laiko: kalbant apie amžių, didžiausią elektroninių cigarečių naudotojų dalį sudaro 14–17 metų paaugliai, jauni suaugusieji – 21 metų – sudaro tik keliolika procentų. Kodėl taip staigiai ir smarkiai paplito tarp vaikų ir paauglių? R. Badaras tikina, kad kaltas marketingas: „Tuos paauglius, kurie atrodo kaip suaugę, elgiasi kaip suaugę, nori būti vertinami kaip suaugę, pagauna mažvaikiškais dalykais – skoniu, spalva ir kvapu. Kaip kaimo atlaiduose: baisius baisius saldainius, kuriuose cukrus ir velnias žino kas, apvynioja raudona juosta – jeigu bobutė neperka, tai į bažnyčią neisiu.“

Deda žiurknuodžių

Ne paslaptis, kad yra į elektroninių cigarečių skystį dedančiųjų ir žiurknuodžių. „Pirmasis žiurknuodis buvo varfarinas, kuris taip pat yra ir vaistas. Dikumarinas panašus į varfariną – abu sustabdo kraujo krešėjimą, žiurkė nukraujuoja ir miršta. Patys žiurknuodžiai elektroninėse cigaretėse nieko neduoda, bet juos ir sintetinius kanabinoidus perdirba tas pats fermentas. Kol tas fermentas skaido žiurknuodžius, veikia sintetiniai kanabinoidai – jų gali būti mažiau, bet veiks ilgiau. Jeigu deda žiurknuodžių, tikrai yra ir sintetinių kanabinoidų“, – kalba gydytojas.

Apie elektroninių cigarečių žalą iš visų gydytojų pirmieji prakalbo vaikų gydytojai. „Pediatrijos akademija parašė, kad yra nepaneigiamų įrodymų, jog vienkartinis apsinuodijimas elektronine cigarete vaikams yra žymiai pavojingesnis nei įprasta: čia traukuliai, psichozės, sąmonės netekimas. Labai griežtai pasisakė, – pasakoja R. Badaras. – Kodėl? Jei kelerius metus pavartoja „spaiso“, kitur vadinamo „smailu“, Šiauliuose ir Telšiuose – „truču“, vaikams psichika visiškai pakrinka. Vaikų stacionare Kaune didžioji dalis yra dėl elektroninių cigarečių – ne alkoholio, ne rūkymo.“ Taip pat yra atliktas rimtas tyrimas apie „tručo“ poveikį paauglių elgesiui ir nustatyta, jog blogėja mokymasis, atmintis, daugėja agresijos. Kitas labai įdomus tyrimas – apie intelekto koeficientą, pradedant vartoti. „Tų, kurie pradėjo, ir tų, kurie ne, IQ skiriasi 15 punktų. Didesnis tų, kurie pradėjo, – jie yra smalsūs. Tai, kad vaikas protingas, nėra pliusas. Nustatyta, kad, kalbant apie priklausomybes, IQ labiau trukdo moterims nei vyrams – didina riziką pusantro karto“, – tikina lektorius.

Iš kur vaikai gauna? „Pirmą kartą – iš keturių artimiausių draugų 90 proc. O elektroninės cigaretės kelia didesnę priklausomybę – keturi iš dešimties pabandžiusiųjų tampa kasdieniais vartotojais. Daugiau nei nuo heroino, daugiau nei nuo kanapių. 75 proc. 14–17 metų vartotojų garina kasdien“, – tvirtina toksikologas.