Paaiškino, kodėl dalis partijų garsias pavardes Seimo rinkimų sąraše įrašė paskutiniu numeriu: toną uždavė socialdemokratai

Didesnė dalis rudenį Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių jėgų jau paskelbė savo į parlamentą keliamus kandidatus. Kelių partijų sąrašuose matyti panaši tendencija – į paskutiniąją vietą įrašomos bene ryškiausių partijos veidų pavardės.

Pavyzdžiui, socialdemokratų partijos sąraše 141-uoju tapo „čekiukų“ skandale nuteistas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo apačioje – trečias šį pavasarį prezidento rinkimuose likęs advokatas Ignas Vėgėlė.

Regionų partijos paskutiniąja kandidate šiuose Seimo rinkimuose tapo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, o Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ 141-uoju numeriu – į Europos Parlamentą (EP) išrinktas buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Politologas I. Kalpokas: nėra universalaus atsakymo, kodėl

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas sako, kad nors pastaroji tendencija matyti kelių partijų rinkiminėje strategijoje, kiekvieno sprendimo priežastys, greičiausiai, yra skirtingos.

„Man atrodo, kad nepaisant to, kad tai atrodo kaip mada šiuose Seimo rinkimuose, kiekvienas iš šių atvejų turi savo priešistorę ir nemanau, kad yra universalus atsakymas, kodėl 141 numeris staiga tapo tokiu, galima sakyti, prestižiniu“, – Eltai teigė I. Kalpokas.

Pavyzdžiui, socialdemokratų sprendimas už piktnaudžiavimą, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, taip pat turto pasisavinimą nuteistą M. Sinkevičių įtraukti į sąrašo pabaigą rodo partijos poziciją sprendimo atsakomybę dėl Jonavos mero galimo patekimo į Seimą atiduoti rinkėjams, sako I. Kalpokas.

„Jei visgi pasižiūrėtume į socialdemokratus, kurie, galima sakyti, bent jau šiuose rinkimuose davė šią madą, (...) M. Sinkevičiui 141 numeris buvo atiduotas „iš reikalo“ – tarsi parodoma, kad kažkaip reaguojame į teismo sprendimą, bet tuo pačiu nusimetama atsakomybė ir atiduodama rinkėjams“, – sakė politologas.

Tuo metu kiti politikai, Ž. Pinskuvienės ir V. Sinkevičiaus atveju, tarp kandidatų į Seimą apskritai buvo įtraukti kaip sąrašo puošmenos, sako I. Kalpokas.

„Kalbant apie Ž. Pinskuvienę, tai net ir jos rinkėjai, ko gero, supranta, kad ji iš mero pozicijos niekur neis, bet tuo pačiu jos vardas yra labai svarbus sąrašui. Čia tokia galbūt strategija ir galėtų būti – parodyti, kad šita asmenybė pas mus yra, bet tuo pačiu nepažadant jokių konkrečių sprendimų“, – svarsto politologas.

„Dėl demokratų V. Sinkevičiaus prielaida, matyt, yra panaši į Ž. Pinskuvienės atvejį, čia gal kažkokios tendencijos ir esama. Nes jis tikrai neis iš EP į Seimą. (...) Šitoje vietoje jis ateina kaip sąrašo puošmena ir, ko gero, tiesiog primenama, kad tai žmogus būtent iš šitos partijos, bet tuo pačiu siunčiamas signalas, kad turbūt nelabai rimtai jis taikosi į Seimo nario kėdę“, – kalbėjo I. Kalpokas.

I. Vėgėlės atveju, pažymi politologas, tokį LVŽS sprendimą greičiausiai lėmė derybų dėl Seimo rinkimų proceso rezultatai.

„Dėl I. Vėgėlės – manau, kad tai yra derybų proceso rezultatas, kuomet I. Vėgėlė, greičiausiai su pernelyg aukštais savo reikalavimais paleido šansą būti pirmu sąrašo numeriu. Greičiausiai tas pirmasis derybų etapas ir sužlugo, nes I. Vėgėlė, atrodo, daug įsivaizdavo galįs pasiekti po prezidento rinkimų. Paskui, nors kompromisas jau buvo rastas, Ramūnas Karbauskis buvo pažadėjęs pirmą numerį Aurelijui Verygai. Be to, ko gero, tai irgi buvo tam tikras R. Karbauskio jėgos parodymas“, – sakė politologas.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 d.