Paaiškino, kaip veikia užstato sistema

Daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema ir kasmet grąžina 500 mln. gėrimų pakuočių. Tačiau kaip ji veikia - žino retas, nes paprastas 10 centų sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas - tik ledkalnio viršūnė.

„Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindinei jos grandžiai - eiliniam vartotojui - ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tuo metu tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir Užstato sistemos administratoriaus (USAD) vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni“, - sako užstato sistemą administruojančios organizacijos USAD vadovas Gintaras Varnas.

10 centų užstatas už gėrimo pakuotę sumokamas pardavimo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad žmogus toje pačioje vietoje jį ir atsiims. Todėl užstatas, kartu su kitomis pardavimo pajamomis, iš parduotuvės keliauja pas gėrimų gamintoją, kuris iš savo pajamų atskyręs užstato dalį, jį perduoda USAD. Tuomet užstatas išskirstomas parduotuvėms, kuriose galima grąžinti pakuotes, pasakoja USAD.

Į pakuotes priimančias parduotuves keliauja ne tik lėšos už užstatą, bet ir kompensacijos už sąnaudas taromato ar taros surinkimo punkto priežiūrai.

„Pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis - gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos. Tai maždaug 55 proc. mūsų pajamų. Kodėl jie moka subsidijas? Nes už gėrimų pakuotes ir jų tvarkymą atsakingi tie, kurie jas išleidžia į rinką. Dar apie 30 proc. pajamų gauname parduodami pakuočių žaliavą. Apytikriai 15 proc. - gyventojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas. Tiesa, siekiame, kad pastaroji įplaukų dalis vis mažėtų ir Lietuvos gyventojai grąžintų daugiau pakuočių“, - pasakoja G. Varnas.

Tarp gamintojų, pardavėjų, pirkėjų bei USAD kasmet cirkuliuoja apie pusė milijardo gėrimų pakuočių, be to, jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, yra skirtingų tūrių bei formų. Kad viskas veiktų sklandžiai, USAD turi identifikuoti kiekvieną iš jų bei suskaičiuoti, kiek kokių pakuočių grąžinama kiekviename iš 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

Nemažą dalį skaičiavimo darbų atlieka taromatai. Rankiniu būdu surinktos pakuotės perskaičiuojamos USAD skaičiavimo centre. Tik žinant, kur ir kokios pakuotės buvo sugrąžintos, galima kompensuoti sąnaudas.

Grąžinta pakuotė keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur plastikinės ir metalinės pakuotės presuojamos, stiklinės - smulkinamos. Galiausiai taip perdirbimui paruoštos pakuotės parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiems žaliavų perdirbėjams, kurie kasmet atrenkami konkursų būdu. Šiuo metu stiklas perdirbamas čia pat Lietuvoje, aliuminis - Vokietijoje, o plastikas - Rumunijoje.

Perdirbtas stiklas virsta naujais buteliais, o aliuminis - naujomis skardinėmis. Plastiko gaminių įvairovė platesnė - nuo naujų butelių iki poliesterio audinio ir kitų plastiko gaminių.

USAD duomenimis, užstato sistemoje dalyvaujantys Lietuvos gyventojai kasmet sustabdo apie 50 tūkst. t papildomų CO2 emisijų susidarymą.

ELTA