P. Višinskio bibliotekoje – prof. Ramintos Lampsatytės knygos „Gyvenimo skiautės“ pristatymas

Gruodžio 8 d. 17 val. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks profesorės, pianistės, muzikos pedagogės Ramintos Lampsatytės knygos „Gyvenimo skiautės“ apie žymiausią visų laikų operos primadoną Marijoną Rakauskaitę pristatymas. Bibliotekoje pianinu skambins pati kygos autorė, dainuos profesorės mokiniai: Elena Sverdiolaitė (sopranas), Paulius Užgalis (baritonas) ir Gabija Plungytė (sopranas). Minint išskirtinės operos solistės M. Rakauskaitės 125 gimimo metų jubiliejų, R. Lampsatytė pasidalys spalvinga atlikėjos gyvenimo istorija. Renginys nemokamas.

Biografijoje pianistė veda skaitytojus M. Rakauskaitės gyvenimo keliu: nuo pat jos vaikystės, kurioje skambėjo lietuvių liaudies dainos; kelionės laivu į Europą, kuriuo drauge plaukė turtingiausi ano meto žmonės; iki grįžimo į Kauną, kuriame atliko žymiąsias savo arijas: Toskos (Giacomo Puccini opera "Toska"), Aidos (Giuseppe Verdi opera "Aida"), Karmen (George'o Bizet opera "Karmen"), Mimi (G. Puccini opera "Bohema"); ją beprotiškai mylėjusių vyrų, kuriuos ji įkvėpė sukurti geriausius kūrinius; didžiosios gyvenimo meilės – L.Truikio, su kuriuo praleido paskutiniuosius 25 gyvenimo metus.

1923-ieji. Kaunas išgyvena vieną gražiausių laikotarpių – tarpukarį. Miestas atgyja, auga, keičiasi. Dalis lietuvių iš emigracijos grįžta į tėvynę. Karo negandos lieka praeityje. Tarp sugrįžusiųjų – žymi operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975). Gimusi ir mokslus baigusi Čikagoje (JAV), trečiojo dešimtmečio pradžioje solistė atvyko į Kauną.

"M. Rakauskaitė nebuvo turtinga. Augo mylinčioje šeimoje tarp trijų seserų ir brolio. Viena jos sesuo ir vienintelis brolis pasirinko tarnystę Dievui, o vyriausioji iš seserų – Marijona – kūrėjos, mūzos kelią, – pasakoja R. Lampsatytė. - Nors gyveno nepasiturinčiai, solistė visada atrodė nepriekaištingai. Domėjosi mados tendencijomis Europoje, sekė stiliaus žurnalus, kuriuose rasdavo įkvėpimą savo pačios įvaizdžiui kurti. Mėgo raudonai dažyti lūpas ir lakuotis nagus. Jai buvo svarbu atrodyti stulbinančiai. Pasitikinti savimi, talentinga, puikiai atrodanti operos solistė buvo pripratusi prie aukštos gyvenimo kokybės ir intelektualų kompanijos, todėl su paprastais visuomenės nariais bendrauti vengdavo, tačiau žmonės ją mylėjo, žavėjosi ne tik dėl jos talento.“

"Mes abi gimėme Čikagoje, tačiau aš emigracijoje buvau 60 metų vėliau nei M. Rakauskaitė. Abi praleidome apie šešiolika metų toli nuo gimtinės – mus tai jungia. Aprašydama savo kelią knygoje noriu, kad jaunimas susipažintų su emigrantų gyvenimu ir jų veikla svetur. Mes lankėme lietuvių mokyklas, mus ruošė lietuvių mokytojai, puoselėjome tautinę kultūrą kaip išgalėdami", – sako profesorė.

Prof. Raminta Lampsatytė

Lietuvių kilmės pianistė, mokslininkė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, savotiška lietuviško meno ir Vydūno dvasios skleidėja pasaulyje, o Lietuvoje - naujų talentų ieškotoja ir puoselėtoja. Čikagoje fortepijoną bei vokiečių literatūrą studijavusi atlikėja vėliau mokslus tęsė Zalcburgo Mozarteum universitete bei Berlyne, kur įgijo muzikologijos daktaro laipsnį. R. Lampsatytė yra išleidusi knygas apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius B. Kutavičių ir O. Balakauską. Berlyne profesorė dirba su operos solistais, Hamburge su dainavimo bakalauro studentais rengia oratorijas, dainas, su magistro studentais – modernią muziką ir operą, taip pat dirba su doktorantais – ir atlikėjais, ir muzikologais, veda seminarą apie XX ir XXI a. muziką. R. Lampsatytė dirba su operos solistais - rengia juos prisistatyti agentūroms – siūlo repertuarą, pataria aprangos ir kitais klausimais - yra operos solistų, jau baigusių ar besiruošainčių studijoms, vadybininkė.