P. Saudargas: prezidentui gali grėsti apkalta, bet dėl jos spręstų tik Konstitucinis teismas

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas neatmeta, kad prezidentui Gitanui Nausėdai gali grėsti apkalta. Visgi, pasak jo, įvertinti, ar atsisakydamas liudyti parlamentinei komisijai šalies vadovas pažeidė priesaiką, turėtų Konstitucinis Teismas (KT).

„Matyt, tokia tikimybė yra. (...) Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Visgi, konservatorius akcentavo, kad parlamentarai dar turi patvirtinti Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas. Tačiau, politiko nuomone, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija turėtų palaikyti išvadas – to jis tikisi ir iš koalicijos partnerių.

„Galbūt dar kažkokie atsakymai bus pateikti viešai ar svarstymo Seime metu ir tada matysime, kur ši situacija krypsta. Aš neatmesčiau visokių scenarijų“, – kalbėjo P. Saudargas.

„Komisija atliko didelį darbą, susitiko su institucijų atstovais. Prezidentas nedalyvavo šiame darbe, fiksuojame tą“, – pridūrė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.