P. Gražulis ginčija jam skirtą baudą už sovietinę uniformą: V. Čmilytė-Nielsen turėjo atsiprašyti už tėvo ir senelio veiksmus

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje europarlamentaras Petras Gražulis ginčija jam skirtą baudą už sovietinių simbolių demonstravimą. Politikas teigia nesiekęs demonstruoti sovietinių simbolių, jis pažymi tik norėjęs tuometinei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikti sovietinio tankisto uniformą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jos senelis esą tarnavo sovietinėje kariuomenėje.

Praėjusių metų liepą policija P. Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą ir daiktinių įrodymų slėpimą skyrė 300 eurų baudą.

Administracinė teisena P. Gražuliui pradėta po to, kai jis 2023 m. spalį tuometinei Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen bandė įteikti sovietinio tankisto uniformą. Politikas minėtą uniformą esą gavo iš piliečio mitingo prie Seimo metu. Minimą uniformą P. Gražulis žadėjo pateikti policijai.

„Pateikdamas sovietinio tankisto uniformą Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, norėjau atkreipti visuomenės dėmesį į jos senelio, sovietinio tankisto, dalyvavusio Lietuvos okupacijoje, ir jos tėvo, KGB rezervisto, veiklą bei jos nenorą atsiriboti nuo jų nusikaltimų prieš Lietuvą“, – anksčiau Tautos ir teisingumo sąjungos išplatintame pranešime spaudai cituotas P. Gražulis.

P. Gražulis apskundė teismui sprendimą jam skirti piniginę baudą už sovietinės simbolikos demonstravimą, prašo panaikinti jam skirtą baudą.

Antradienį teisme politikas kartojo esantis nustebęs, kad tuometinė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen nepasmerkė savo tėvo ir senelio.

„Ji nė vienu žodžiu niekada nepasmerkė nei tėvo, nei senelio. (...) Lietuva piktinasi, kad aukščiausias pareigas turintis Lietuvoje žmogus nepasako, kad atsiriboja, nesigaili dėl tėvo ir senelio veiksmų“, – teismo posėdžio metu dėstė politikas.

P. Gražulis teigė manantis, kad V. Čmilytė-Nielsen turėjo atsiprašyti dėl tėvo ir senelio, kurie esą tarnavo sovietinėse struktūrose.

„Manau, kad ji turėjo atsiprašyti, būdama aukščiausia valstybės pareigūne“, – aiškino europarlamentaras.

Jis pažymėjo, kad policija, svarstydama, ar skirti baudą už sovietinės simbolikos demonstravimą, turėjo taikyti įstatyme numatytą išimtį, kad atsakomybėn už sovietinės ar nacistinės simbolikos demonstravimą netraukiama tada, kai asmenys minėtus simbolius demonstruoja, siekdami informuoti visuomenę apie istorinius ir dabarties įvykius.

Galiausiai P. Gražulis teisme pareiškė, jog jam būti tokioje byloje būtų garbė.

„Man būtų garbė būti nuteistam. Teiskite, darykite, ką norite. Aš tikrai neatsiprašysiu“, – sakė politikas.

Teismas sprendimą byloje planuoja skelbti sausio 21 dieną.

Primenama, kad Vilniaus apygardos teismas yra pradėjęs nagrinėti P. Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu. Galimas nusikaltimas įvykdytas 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Praėjusių metų birželį P. Gražulis buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Prokuratūra kreipėsi į EP su prašymu panaikinti politiko teisinę neliečiamybę, kad teismas galėtų toliau nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą.

2023 m. gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą.

Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.