PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Balandžio 5 d. 21:30

P. Gražulio apkaltos komisija nutarė prašyti vaizdo įrašų ekspertizės

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS


263644

Seimo nario Petro Gražulio apkaltos komisija, trečiadienį apklaususi liudytojus, nutarė užsakyti vaizdo įrašo ekspertizę.

„Komisija priėmė sprendimą padaryti vaizdo įrašo ekspertizę“, – po komisijos posėdžio trečiadienį BNS sakė jos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.

Pasak jo, dėl to bus kreiptasi į Teismo ekspertizės centrą.

Kreiptis į ekspertus nuspręsta, nes išsiskyrė komisijos narių nuomonė, ar P. Gražulis paspaudė socialdemokrato Lino Jonausko balsavimo mygtuką, ar nepaspaudė.

Trečiadienį peržiūrėtas dar vienas įrašas, rodantis Seimo posėdžių salės vaizdą iš priekio. Anksčiau analizuotas vaizdas iš šono.

„Vieniems įrašas įrodo, kad yra balsavimas, kiti sako, kad ne, tai nėra įrodymas, nematau paspaudimo“, – BNS sakė L. Slušnys.

Anot jo, parlamentaras Andrius Palionis tvirtino esąs įsitikinęs, kad labai gerai matė, jog P. Gražulis tikrai nepaspaudė socialdemokrato Lino Jonausko balsavimo mygtuko.

Pats L. Jonauskas nepamena, ar balsavo už Seimo rudens sesijos darbų programą, ar ne. Elektroninė balsavimo sistema fiksavo jo balsą.

L. Slušnio teigimu, vienareikšmiai konstatuoti, kad L. Jonauskas pats nepaspaudė savo balsavimo mygtuko, neleidžia tai, jog paskelbus balsavimą, yra akimirka – keturios sekundės – kai socialdemokrato ranka yra padėta ant stalo.

„Vieni interpretuoja tą vaizdą vienaip, kiti – kitaip“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

Klausimyną ekspertams komisijos nariai planuoja sudaryti po dviejų savaičių, balandžio 19-ąją.

Apkalta P. Gražuliui inicijuojama už tai, kad pernai per rudens sesiją jis balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Trečiadienį apklausti liudytojai – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, šalia P. Gražulio sėdintys parlamentarai.

Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė komisijai patvirtino, kad kartą P. Gražulis balsavo už ją, bet ji tai pastebėjo ir ištaisė rezultatą.

Gavę ekspertų vertinimą komisijos nariai planuoja sėsti rašyti išvados. Jie turi pasakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui P. Gražuliui, ar nėra.

L. Slušnys neatmetė, kad nebus spėta darbo baigti iki gegužės 1-osios, kaip numatyta Seimo nutarime.

„Gali būti, kad prašysime pratęsti darbą“, – sakė jis.

Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.