Ožio šventė – nugriautų kultūros namų fone

Pasiilgę šventinio šurmulio praėjusį šeštadienį Endriejavo seniūnijos žmonės traukė į Ožio šventę, šiemet jau vienuoliktąją. Senovinę tradiciją – rudens darbų pabaigtuves priminti siekiantys endriejaviškiai miestelio centre kepė ir vaišinosi kiaušiniene, apžiūrėjo seniūnaitijų, gyventojų pristatytus stilizuotus ožius, liejo emocijas išvydę šventės simbolį – raguotą Puidokų augintinį Meisoną. Susirinkusiųjų nuotaiką pakylėjo skrabalistas Karolis Šileika.

Kol gyvens Meisonas

Ketvirtus metus naujų kultūros namų laukiantiems Endriejavo seniūnijos žmonėms Ožio dienai skirtas renginys buvo reta galimybė susitikti, pabendrauti. Į miestelio skverelį jie rinkosi su vaikais, anūkais. „Labai laukėme šventės“, – prisipažino su anūke atėjusi endriejaviškė pedagogė Virginija.

Pasak Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyriaus renginių organizatorės Ritos Žadeikytės, pernai dėl karantino apribojimų miestelio centre puikavosi tik stilizuotų ožių paroda. Šiemet šalia jų šurmuliavo turgelis – vietos verslininkai prekiavo mėsos gaminiais, rūkyta žuvimi, amatininkai – megztomis kojinėmis, pirštinėmis, artėjančias žiemos šventes priminė siūlomi advento vainikai. „Nesiekėme itin gausaus sambūrio dėl žmonių saugumo“, – sakė R. Žadeikytė.

Ji patikino, jog bendruomenės žmonės norėjo šventės ir patys padėjo ją surengti: iškepė pyragą, išvirė gilių kavos – pagalbininkų netrūko. Kiti kūreno mobilią krosnelę – tradiciškai buvo kepama kiaušinienė – rudens pabaigtuvių simbolis, šiemet jos išsikepti pasiūlyta patiems dalyviams.

Ir maži, ir dideli neslėpė emocijų išvydę endriejaviškio Petro Puidoko augintinį Meisoną. Įspūdingų ragų savininkui – jau penkiolika metų. Tikriausiai kol gyvens Meisonas, tol Endriejave bus gyva Ožio šventė: kokia gi šventė be jos simbolio.

Viltis sulaukti įkurtuvių

Susirinkusiuosius pasveikinusi Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė priminė, jog senovėje lapkričio mėnesį buvo džiugiai sutinkamos rudens darbų pabaigtuvės. „Šie metai pagal horoskopą buvo Jaučio metai: tie, kas dirbo, pavargo, bet aruodai pilni. Manau, kad neblogi metai buvo, bet tikėkimės, jog ir ateinantys, Tigro metai, bus taip pat laimingi“, – kalbėjo seniūnė.

Seniūnaitė Aldona Paulauskienė apgailestavo, kad šį rudenį miestelyje neįvyko moliūgų šventė, nes nugriovus kultūros namus neturėjo kur rinktis, kad pasiruoštų. „Gal kada nors pastatys“, – vylėsi ji. Ne tik apie nugriautus ir nepastatytus Endriejavo kultūros namus kalbėjo endriejaviškiai – aptarė ir kitas naujienas, kaip antai, žinią, jog Žadeikiuose nebėra medžio apdirbimo įmonės. O juk nemažai vietos gyventojų ten užsidirbo duoną.

Tarp Mišių ištaikęs laisvą valandėlę į šventę užsuko Endriejavo parapijos klebonas Robertas Romanovskis. Antrus metus čia savo tarnystę atliekantį kunigą spėjo pamilti parapijiečiai.

„Džiaugiuosi, kad surengta ši šventė, galėjome susitikti, pabendrauti – puikią valandėlę praleidome. Dabar juk taip retai susitinkame, tik prošal eidami mirktelime, ir tai ne visada per kaukę pažindami vienas kitą. Ne, negalima nuleisti rankų ir pasiduoti niūriai nuotaikai. Esame dėkingi Ritai ir seniūnei, kad stengiasi mus prablaškyti“, – „Bangai“ sakė buvusi pedagogė Laima Kazragienė.

Skrabalų muzika nuotaiką pakylėjusiam muzikantui K. Šileikai ilgai ir nuoširdžiai plojo Ožio šventės dalyviai. Jie neskubėjo skirstytis.