Organizatoriai teigia, kad masiniai renginiai šiemet bus kitokie

Pasigirstant valstybės vadovų raginimams vasarą poilsiauti Lietuvoje, dalis suplanuotų renginių organizatorių jau suskubo pranešti apie atšauktus koncertus ar festivalius. Vis dėlto dalis Eltos kalbintų švenčių iniciatorių neslepia turį vilties suorganizuoti jau tradiciniais tapusius renginius, tačiau pripažįsta – šventės nebūtų tokios, kaip įprastai.

Renginių organizatorių teigimu, švenčių planavimo procesas yra laukimo stadijoje – galutiniai sprendimai, pasak jų, bus priimti po Vyriausybės rekomendacijų paskelbimo dėl masinių renginių organizavimo.

Jūros šventėje pagrindiniai akcentai išliks

Itin gausų žiūrovų ir turistų būrį kasmet prikaustanti Jūros šventė šiais metais bus organizuojama ir išlaikys pagrindinius akcentus. Tiesa, kaip Eltai sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, dėl galutinės renginio programos bus apsispręsta kiek vėliau.

„Principinis sprendimas yra, kad pagrindiniai, esminiai Jūros šventės akcentai tokiais išskirtiniais metais išliks – grynai klaipėdietiški akcentai, kurie neabejotinai siejami su Jūros švente: vainiko nuleidimas į jūrą, pirmojo kapitono pagerbimas (Liudviko Stulpino – ELTA), jūrininkų pagerbimas prie „Albatroso“ paminklo. Tai tikrai išliks, dėl to diskusijos nekyla“, – Eltai sakė V. Grubliauskas.

Pasak uostamiesčio mero, yra svarstoma ir dėl Jūros šventės, kuri įprastai būna paskutinį liepos mėnesio savaitgalį, perkėlimo.

„(...) dar tebėra diskusija dėl gilesnio turinio – viena iš diskusijos krypčių yra dėl galimo datos pakeitimo dviem savaitėmis vėliau, orientuojantis į Žolinės savaitgalį. Kitas svarstymas yra, kiek šalia tų esminių akcentų papildomai kažko turėtų būti arba ko reikėtų jau dabar atsisakyti. Natūralu, kad kalbėti apie tokias Jūros šventės spalvas, kaip karnavalinė eisena, ta didžioji mugė per gatves – jau būtų labai rizikinga“, – pripažino V. Grubliauskas.

Mero teigimu, nors Jūros šventės organizatoriai yra nusiteikę optimistiškai – pasiruošę valdyti žmonių srautus, tačiau pats V. Grubliauskas pripažįsta turįs abejonių.

„Sukelti nepamatuotus lūkesčius arba lūkesčius, kuriuos įgyvendinti sunku, manau, kad dar didesnė nuodėmė, nei kol kas išlaukti tam tikrą pauzę – bent jau iki kitos savaitės, ir tada sudėlioti galutinius taškus“, – akcentavo Klaipėdos miesto meras.

Tikisi, kad Žagarės vyšnių festivalis įvyks

Kito nemažą būrį lankytojų suburiančio renginio – Žagarės vyšnių festivalio iniciatoriai neslepia vis dar tikį, kad renginį bus galima suorganizuoti, nors neslepia, jog šansų nėra daug.

„Esame pasiruošimo būsenos – turime daug sutarčių su muzikantais, atlikėjais, bet, žinoma, šios dienos sąlygomis labai abejotina, ar mums leis įstatymai organizuoti per karantiną. Tai didelis, masinis renginys, ir keliasdešimt tūkstančių žmonių susirenka iš įvairių Lietuvos bei užsienio šalių. Viltį dar turime, jei gegužę leistų tuos masinius renginius daryti, tai laiko dar suspėtume pasiruošti – festivalis liepos trečią savaitgalį, tai dar kaip ir yra mažas šansas, kad gali įvykti“, – Eltai sakė Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.

Pasak jo, būtų svarstomas ir renginio datos keitimas, jei tik nuo to priklausytų, ar renginys gali įvykti.

„Šešiolikti metai – niekada nekeisdavome to trečio liepos savaitgalio, bet jei sakytų, kad leidžia rugpjūtį, tai festivalis gal būtų su vyšnių uogiene, nebe su uogomis, nes jų tikrai nebeišlaikytume. Neatmestina, nes pasaulyje daug kas keičiasi. Jei nukėlė olimpiadą, tai yra rimti dalykai. Jei leis – tikrai darysime, turime mažą vilties krislelį“, – teigė M. Balčiūnas.

Liepos 6 d. sostinėje – programa pristabdyta, laukiama Vyriausybės rekomendacijų

Didžiulio gyventojų susidomėjimo visoje Lietuvoje sulaukia ir renginiai liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Šia proga bene visose Lietuvos gyvenvietėse vyksta įvairūs renginiai. Kaip Eltai sakė Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė, šiemet liepos 6-oji neišvengiamai bus kitokia. Vis dėlto, patikino ji, yra svarstoma, kaip šventę paminėti kuo geriau.

„Kol kas sprendimų nėra priimta, bet ta programa, kurią planavome dar iki karantino, yra pristabdyta. Norėjome, kaip ir pernai – visai dienai pritaikyti Lukiškių aikštę, ten būtų įvairūs pasirodymai. Matyt, tokie masiniai renginiai dar nebus pilnai paleisti, todėl ši programa yra pristabdyta. Dabar sekame informaciją, kokios bus rekomendacijos Vyriausybės, – atsižvelgsime ir planuosime“, – teigė sostinės vicemerė.

Ji neslėpė, kad suplanuotiems renginiams yra svarstomos alternatyvos.

„Liepos 6 d., matyt, visi norėsime Tautišką giesmę sugiedoti, turime tam tikrų pamąstymų, kaip tai galėtume padaryti, išsaugodami socialinį atstumą tarp žmonių, bet šiuo metu laukiame rekomendacijų, kaip tai padaryti. Aišku, tokio renginio, koks buvo planuotas, šiais metais teks atsisakyti“, – pripažino E. Tamošiūnaitė.

„Bliuzo naktų“ ir „Galapagų“ organizatoriai laukia Vyriausybės sprendimų

Jau tradiciniu tapusio „Bliuzo naktų“ festivalio, organizuojamo ant Varnių ežero kranto, organizatorius Algirdas Barniškis teigia, kad kol kas galutiniai sprendimai dėl šio renginio bei festivalio „Galapagai“ dar nepriimti.

Kaip ir kitų švenčių iniciatoriai, A. Barniškis taip pat tvirtino laukiąs Vyriausybės rekomendacijų.

„Laukiame Vyriausybės sprendimų tiek dėl „Bliuzo naktų“, tiek dėl „Galapagų“. (...) Minčių turime daug, bet sprendimų priimti negalime“, – sakė A. Barniškis.

ELTA primena, kad apie didžiosios dalies renginių perkėlimą kitomis datomis jau paskelbė „Kaunas Jazz“ organizatoriai. Tai, kad renginys yra perkeliamas, pranešė ir festivalio „Velnio akmuo“ rengėjai – jis bus organizuojamas kitais metais.

ELTA