Organizacijoms nerimaujant dėl Vilniaus „Architektūrinės kalvos“ gairių, sostinės savivaldybė tvirtina: vietą reikia saugoti

Vilniaus miesto architektūrinė kalvos, išsidėsčiusios abipus Konstitucijos prospekto, formavimo gairių projektas kelia nuogąstavimus nekilnojamo turto (NT) plėtros ir architektų organizacijoms, kurios abejoja parengtų gairių teisėtumu. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad formavimo gairės reikalingos norint apsaugoti istorinę miesto dalį.

Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) dar rugsėjį pristatė išvadą, kad gairių projektas, jų nuomone, neatitinka reglamentavimo. Taip pat, jų vertinimu, taip būtų apribojami architektai.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad formavimo gairės yra reikalingos norint išsaugoti „Architektūrinės kalvos“ urbanistinį integralumą, jos istorinį paveldą. Anot sostinės savivaldos vyr. architektės Lauros Kairienės – gairės padeda, o ne prieštarauja reglamentavimui.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vertinimu, gairių teisėtumas kelia klausimų. Be to, anot LNTPA, neigiamai jas vertina ir Aplinkos ministerija.

Vilniaus regioninė architektūros taryba: gairės neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo

RAT rugsėjo pradžioje pakartotinai nagrinėdama Vilniaus miesto architektūrinės kalvos dešiniajame Neries krante tūrinio-erdvinio formavimo gaires nusprendė, kad šios neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų reglamentų. RAT išvadoje pabrėžiama, kad gairių projektais negalima nustatyti konkrečių reikalavimų. 

„AK studijos sprendinių įgyvendinimo forma turėtų atitikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir susijusių teisės aktų reglamentavimą ir galėtų būti realizuojama rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės dalies bendrąjį planą ar detaliuosius planus“, – rašoma RAT išvadoje.

„Projektu nustatomi konkretūs reikalavimai būsimų projektų sprendiniams, o ne medžiaga reikalinga šių sprendinių vertinimui“, – pabrėžiama dokumente.

RAT vertinimu, projektu yra nustatoma viena iš nagrinėjamos teritorijos vystymo idėjų, pateikiamas to pagrindimas, o tuo siekiama nustatyti eilę reikalavimų. Tarybos manymu, toks teisinio reikalavimo papildymas ne tik prieštarauja teritorijos planavimo reglamentavimui, bet ir apriboja architektus.

„Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Projektą, kaip Metodikos taikymo gaires, būtų šiurkščiai pažeidžiami aplinkos ministro įsakymu nustatyti gairių turiniui ir sudėčiai keliami reikalavimai, iškreipiama statinių projektavimo tvarka, sukuriamas alternatyvus, prieštaraujantis galiojančių teritorijos planavimo dokumentų sprendiniams, reguliavimas ir jau nuo pirmųjų projektavimo etapų suvaržoma architektų kūrybinė laisvė“, – tvirtinama tekste.

Vilniaus savivaldybės vyr. architektė: net ir be gairių projektui galiotų kokybės kriterijai

Tuo metu L. Kairienė tvirtina, kad dėl to, jog gairių tvirtino praktikos dar nėra, medžiaga bus tikslinama ir teikiama RAT dar kartą. Taip pat, anot jos, net ir netaikant gairių, „Architektūrinės kalvos“ atveju būtų galioję urbanistinio integralumo kriterijai.

„Noriu pabrėžti, kad ir be gairių, esant galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir vadovaujantis Architektūros įstatymu, vyriausiasis miesto architektas privalo vertinti projektus Architektūros įstatyme numatytais architektūros kokybės kriterijais, tarp kurių esantys ir Vilniaus architektūrinės kalvos atveju aptariami – urbanistinis integralumas ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas – yra esminiai“, – komentavo L. Kairienė.

„Vilniaus miesto savivaldybė turi ginti viešąjį interesą ir suvaldyti kai kurių vystytojų ambicijas, kurios galbūt tiktų kitoje, bet tikrai ne šioje jautrioje ir visiems vilniečiams bei miesto svečiams svarbioje vietoje“, – tvirtino ji.

Urbanistinio integralumo kriterijus, kaip paaiškina ji, nusako, ar objekto sprendiniai atitinka urbanistinio konteksto užstatymo tipą, ar užstatymo tankis, intensyvumo rodikliai dera su aplinkinio užstatymo rodikliais ir, ar jo sprendiniai dera su esamo užstatymo aukščiu. Taip pat, ar projektas dera su vietos perspektyvomis, panoramomis, ar nedaro neigiamos įtakos esamiems vizualiniams ryšiams tarp viešųjų urbanistinių erdvių ir vertikaliųjų akcentų, charakteringoms ir reikšmingoms apžvalgos vietoms.

Ji aiškina, kad gairės reikalingos savivaldybei, plėtotojams ir visuomenei, norint sukurti parametrus detalesniems planams.

„Gairės neprieštarauja Bendrajam planui ar Architektūros įstatymui, kaip tik – juos pagrindžia, sujungia teisės aktų reikalavimus su ilgalaike urbanistine vietovės vizija. Gairių tikslas – visiems viešai pateikti pagrindžiančius argumentus, kaip ir kokiomis sąlygomis, nepažeidžiant Senamiesčio vertingųjų savybių, Urbanistinės kalvos formavimas gali būti užbaigta“, – tvirtina ji.

L. Kairienė aiškina, kad nesuvaldyta aukštybinių pastatų panorama kelia grėsmę Vilniaus istoriniam centrui ir jo paveldo vietovės statusui.

„Urbanistinės kalvos koncepcija patvirtinta Vilniaus miesto tarybos apie 2009–2010 metus, vis dėlto, atsiradus nuokrypiams, pastaruoju metu imtasi konkretesnių priemonių suvaldyti situaciją“, – komentuoja ji.

„Nesuvaldyta aukštybinių pastatų panorama kelia grėsmę Vilniaus istoriniam centrui prarasti UNESCO pasaulio paveldo vietovės statusą“, – pabrėžia L. Kairienė.

LNTPA: institucijų išvados dėl „Architektūrinės kalvos“ yra neigiamos

LNTPA jau kurį laiką teigia prašanti Vilniaus miesto Tarybos susilaikyti nuo Vilniaus „Architektūrinės kalvos“ dešiniajame Neries krante formavimo gairių tvirtinimo. Anot asociacijos, gairės kelia abejonių dėl teisėtumo.

„Savivaldybės užsakymu parengtos minėtos gairės LNTPA kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo. Asociacijos pozicijai pritaria ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Dalis nekilnojamojo turto plėtotojų jau rengia ieškinius prieš savivaldybę ir ruošiasi teismams. Ir ne tik dėl minėtų gairių, bet ir dėl kitų savivaldybės veiksmų ar neveikimo“, – rašo LNTPA.

Anot asociacijos, atsižvelgiant į dabar galiojančią tvarką, gairės parengtos nesilaikant jokių teisės aktų reikalavimų, o savivaldybei ir miesto tarybai patvirtinus gaires, būtų sudarytas pagrindas nustatyti teritorijų planavimo sprendinius ne teritorijų planavimo dokumentais.  

„Verslo bendruomenė teigiamai vertina savivaldybės siekį sukurti architektūros kokybės kriterijų vertinimo sistemą. Bet įgyvendinkime tai pagal įstatymų nustatytą tvarką, teisės aktais numatytus reikalavimus, o ne pasiklydę teisiniuose užribiuose“, – sako LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.

Aplinkos ministerija taip pat yra konstatavusi, kad pagal Architektūros įstatymą, savivaldybės parengtose gairėse negali būti nustatomi papildomi teritorijų planavimo sprendiniai bei jos negali atitikti vertinimo dokumento statuso.

„Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, laikytina, kad savivaldybių rengiamose Gairėse negali būti nustatomi papildomi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Gairės nėra imperatyvius reikalavimus nustatantis dokumentas – tai iš anksto viešai skelbiamas vertinimo dokumentas, kuris bus taikomas savivaldybei vertinant, ar tam tikri statinių, urbanistinių kompleksų ar kraštovaizdžio objektų“, – rašoma ministerijos atsakyme LNTPA.

„Teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomojo, imperatyvaus pobūdžio rodikliai. Tokie rodikliai Gairėse negali būti nustatomi“, – vertinama dokumente.

„Architektūrinės kalvos“ formavimo gairėmis norima nustatyti naujus standartus

Vilniaus „Architektūrinės kalvos“ formavimo gairės buvo pristatytos rugpjūčio 19 d. Atsižvelgus į visuomenės pastabas, jos rugsėjo 12 d. buvo pristatomos Vilniaus regioninei architektūros tarybai. 

Tikimasi, kad gavus Vilniaus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, dokumentas bus teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto Tarybai. Jai pritarus „Architektūrinės kalvos“ teritorijoje rengiami projektai turės atitikti patvirtintas formavimo gaires. 

Parengtose „Architektūrinės kalvos“ gairėse akcentuojamas poreikis koordinuoti aukštybinės statybos procesus, prioritetą teikiant Vilniaus senamiesčio unikalumui. Taip pat siekiama, kad architektūrinė kalva darniai įsilietų į Vilniaus centrinės dalies miestovaizdį ir nuosaikiai jį papildytų šiuolaikiškais architektūriniais kompleksais.

Rengiant gaires peržiūrėti iki šiol neišplėtotų teritorijos kvartalų formavimo sprendiniai ir nuspręsta toliau taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009–2010 metais patvirtintuose dokumentuose nustatytus „Architektūrinės kalvos“ formavimo prioritetus, principus ir priemones.

Gairių autoriai taip pat pasiūlė įvesti keletą šiuolaikiškų naujovių: aukštybinių pastatų projektavimo reikalavimus bei aukštybinės statybos projektų rengimo ir vertinimo rekomendacijas. Projektuotojai turės laikytis nustatyto aukštingumo, užstatymo intensyvumo, integruoti viešąsias erdves, kurios turėtų būti gyvos ir patogios, užtikrinti čia dirbantiems ir gyvenantiems kokybišką aplinką, numatyti statinių funkcijų įvairovę.