Kultūra | 9 MIN.

Orai: ne tai, ko tikėjotės

Andrius Tverijonas
2018 m. sausio 6 d. 16:03
vyras-sketis-ben-kerckx.jpg

Po Liudo Mažylio atradimo 2017 m. gruodį Vatikano archyve dar rastas Nepriklausomybės Akto vertimas (kad ir antrą kartą rastas, vis tiek šventė). Ir dar džiugu, kad 2017-aisiais, įžengiant į šimtmečio Lietuvą, buvo prisimintas 1917-ųjų gruodis, kuris, pasirodo, Lietuvos valstybingumo atgimimui buvo ne mažiau svarbus negu iššlovinta Vasario 16-oji ar nūdienė Kovo 11-oji.

Gerokai anksčiau, gruodžio 11 dieną, likus dviem mėnesiams iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo Deklaraciją, kuri buvo tarsi pamatas, ant kurio buvo renčiamas Nepriklausomybės Akto rentinys. Paprastai labai svarbu parengti pirminį dokumentą, kuris paskui redaguojamas, papildomas, taisomas, kol tampa esminiu Aktu.

Tad reikia sakyti, jog jubiliejiniai metai prasideda, dar tebegyvenant džiaugsmingomis naujienomis, tačiau sausis, visi tvirtina, kaip visada – pats vangiausias mėnuo. Po Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių visi ilsisi, neskuba. Švenčiančiųjų Naujuosius metus pagal senąjį kalendorių Šiauliuose mažai likę. Vangūs ir orai. Ne tai, ko tikėjomės. Žmonės tylūs. Padiskutuoja apie politiką, gal šiek kiek daugiau apie visko brangimą, ir tiek. Metų pradžios mėnuo apglėbia visus ramuma ir net liūdesiu.

Orų sinoptikams daug ir pranašauti nereikia, o tiesiog konstatuoti, jog orai bus blogi, ir jie neklys. Kai orai prasti, nereikia ant jų pykti, bet kalbėti apie juos su humoru. O kas iš to, jei orai būtų tik geri, pinigų netrūktų ir visko, ko užsigeistume, turėtume. Gyventi taptų nuobodu.

Šiandien gali turėti viską, ko tik širdis geidžia. Užsigeidei pavalgyti austrių arba midijų – prašau, įsigyti dizainerių rūbų – prašau, naujausią „iPhone“ – prašau, naują prabangų automobilį – jokių problemų. Negali pasipuikuoti, jog turi daiktą, kurį retas turi ar net niekas neturi. Aišku, tokį turėjimą nulemia pinigai, bet tai – kitas klausimas, o aš apie tai, jog tavo turimo daikto kitas, turėdamas tiek pat pinigų, turėti negalėtų.

Gera būdavo anais laikais, kai daug ko trūkdavo. Niekas kokio deficitinio daikto neturi, o tu turi. Gali prieš kitus pasipuikuoti. Tam deficitiniam daiktui įsigyti nereikėdavo kažkokių didelių pinigų. Reikėdavo tik pažinčių, taip vadinamo „blato“. Trūkstamas daiktas – gyvenimo variklis, nes kai viską turi, gyventi nebeįdomu. Toks pat gyvenimo variklis ir blogas oras. Deriniesi prie jo, renkiesi atostogas, išvykas.

Kartą vakariečiams pabandžiau ironiškai papasakoti apie lietuvių valdžias. Gaila, atrodo, minties jie nepagavo. Pasakojau, jog komunistų valdžia buvo geriau. Tie, kas tuomet iškildavo, prie valdžios vairo būdavo visą gyvenimą. O žmogui juk reikia turėti savo būstą, kažkokių daiktų jame, automobilį, drabužių, jei įmanoma – padėti vaikams, giminėms. Kai namą pasistatai, visa kita įsigyji, vaikus, gimines aprūpini, ką toliau daryti? Tuomet imi sąžiningai dirbti Lietuvai. O dabar?

Kol pasistatai namą, kol viską sukaupi, kol pasirūpini vaikais, giminėmis, žiūrėk, ir tavo kadencija valdžioje pasibaigusi. Dirbti Lietuvai nebelieka laiko. Po tavęs ateina kiti, kurie dar neturi visų tų turtų, ir viskas iš pradžių. Teisingiau – ta pati valdžia visą gyvenimą. Kai žmogus jau viską turi, kodėl jo vieton turi ateiti dar nieko neturintis? Tiesa, ir poreikiai anuomet buvo kuklesni, nes plėstis negalėjai: namas ne daugiau kaip 130 kv. m, butas tik vienas, automobilis tik vienas, kailinių irgi kažkiek neturėsi...

Ar pastebėjote, jog kai blogi orai, mus aplanko gilesnės ir prasmingesnės mintys. Imi suprasti, jog kaip būtų gerai, jei į pagrindinį planą grįžtų paprasti jausmai – draugystė ir jautrumas. Kaip save įvertintumėte skalėje nuo 1 iki 10, kur vienetas reiškia „labai protingas“, o dešimtukas reiškia „labai darbštus“?

Neseniai perskaičiau, kad šiuolaikiniam pasauliui gresia keturi „apokaliptiniai raiteliai“, galintys nusinešti pasaulį į prarają. Tai: artėjanti klimato katastrofa, neprognozuojamos biogenetinių tyrimų pasekmės, klaidinga finansų rinkų savireguliacija ir vis didėjantis žmonių skaičius žemėje. Bent jau taip teigia garsus filosofas Slavojus Žižekas.

„Šiandien taip baisu, bet gera gyventi“, – prasitarė vienas bičiulis. Metų sandūroje dažnai pamąstau apie savo gimtąjį miestą. Šiauliai nuo caro laikų buvo moderniausios pramonės miestas. Talentingo žydų verslininko vadovaujami šiauliečiai apavė visą imperijos kariuomenę. Ir dar tokiais batais, kad japonų, vokiečių ar austrų frontuose neištižo.

Šiauliai gal nuo to dirbančiuosius ir kuriančiuosius labiau gerbia nei šnekančiuosius. Net ir tingėti ar vogti čia buvo negarbinga. Kaip tie atkaklūs Frenkelio odininkai ar batsiuviai šiauliečiai kapstėsi negreitai, bet visą laiką į priekį. Manau, ir šiandien miestas juda. Gal to ir nepastebime, bet juk nepastebime ir laikrodžio rodyklės judėjimo. Dažnai ilgai reikia laukti, bet ateina metas, kai žmonės įvertina vienas kitą, miestą, kuriame gyvena, ir patį gyvenimą.

Prisimenu ir kurį nors žinomesnį šiaulietį. Šįkart dailininką Antaną Krištopaitį. Jis apvažiavo visą Lietuvą, nutapė šimtus bažnyčių, malūnų, šimtus piliakalnių, šimtus istorinių ąžuolų. Įsiminė Prancūzijos ambasadoje surengta jo akvarelių paroda apie Lietuvos vietas, susijusias su imperatoriumi Napoleonu. Prancūzų diplomatai negalėjo atsistebėti tokiu talentu. O kokias Lietuvos istorines asmenybes – karžygius ir eilinius savanorius – jis buvo įamžinęs...

Visados metų sandūroje Šiaulių arenoje susiburia šeimos. Ta proga prisiminiau Karolio Voitylos (popiežiaus Jono Pauliaus II) parašytą pjesę „Priešais juvelyro parduotuvę“. Prieš kunigystę Karolis Voityla buvo aktorius (yra vaidinęs net Žygimantą Augustą) ir parašė tris pjeses.

„Priešais juvelyro parduotuvę“ pjesė skirta šeimoms. Pirmajame veiksme regime vieną šeimą. Antrajame – jau kitą. O trečiajame – jau jų vaikų šeimą: berniuką iš vienos šeimos, o mergaitę iš kitos. Kiekvieno veiksmo pradžioje vienos, kitos ir pagaliau trečios šeimos nariai susitinka priešais juvelyro parduotuvę ir eina ten pirkti žiedų: „Šių auksinių žiedų svoris – tai ne metalo svoris, bet žmogaus asmenybės svoris, kiekvieno atskirai ir abiejų drauge.“ Tai senojo juvelyro žodžiai, o štai pjesės herojus Adomas apie meilę šitaip mąsto: „Meilė – tai ne patogumai. Apima visą žmogų. Turi atlaikyti visą jos svorį. Ir svorį viso likimo.“ Pirmą kartą išgirdau meilę, lyginamą naštai. Bet kokia tai našta!

Krokuvos senamiestyje dar tebestovi toji juvelyro parduotuvė. Priešais šią parduotuvę buvo filmuojamas ir to paties pavadinimo kino filmas pagal šią pjesę. Šių eilučių autorius gali pasidžiaugti, išvertęs pjesę iš lenkų kalbos į lietuvių, ir ją Kauno menininkų namuose yra režisavusi Rūta Staliliūnaitė, kuri ir atliko vieną iš vaidmenų. Pamenu, ji vaidino su aktoriumi Viktoru Valašinu, antrąją porą vaidino Nijolė Narmontaitė ir Egidijus Stancikas, o kas vaidino jaunąją porą, jau ir nebepamenu, nes 25-eri metai praėjo. Pjesė buvo statoma popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą proga. Bet tai tarp kitko, grįžtu prie meilės temos.

Visi pripažins, kad meilės tema – sena kaip pasaulis. Meilė gimsta, gyvena ir miršta. Bet didžiosios meilės – amžinos. Biblijoje užtinkame „Giesmių giesmę“ – nuostabiausią himną meilei. Gražiai ir prasmingai apie meilę rašė Paulius laiške korintiečiams („Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.“).

Asirijos karaliaus Nino meilė Semiramidei gulė į pirmąjį meilės romaną, deja, išliko tik du maži šio kūrinio fragmentai. II a. gali didžiuotis Longo „Dafniu ir Chloja“. Nepakartojamų meilės kūrinių pasauliui padovanojo Viljamas Šekspyras... Sąrašą būtų galima tik tęsti. Lietuva visu šimtmečiu anksčiau už V. Šekspyrą gali pasipuikuoti karaliaus Žygimanto ir Barboros meilės istorija.

Kai karalienė Barbora 1551 metų gegužės 8-ąją Krokuvoje mirė Žygimantui Augustui ant rankų, jis iš šio Lenkijos miesto į Vilnių – jų meilės miestą, lydėdamas mylimosios palaikus, kiekviename miestelyje nulipdavo nuo arklio ir eidavo pėsčiomis. Toks elgesys nieko nebūtų stebinęs, jei taip darytų paprastas žmogus, bet tai buvo karališka asmenybė. Jis nusiėmė visas karūnas, karališkąją simboliką ir, pamiršęs tai, dulkėtomis gatvėmis visą mėnesį (tiek truko kelionė) ėjo paskui mylimosios karstą. Beje, po mylimos Barboros mirties Žygimantas rengėsi tik juodai, net savo menių sienas liepė „išmušti“ juodu audeklu.

Jeigu jau apie Krokuvą, tai vis prisimenu garsųjį Antano Vivulskio paminklą šioje pirmojoje Lenkijos sostinėje, skirtą Žalgirio mūšiui, pastatytą, minint to mūšio 500-ąsias metines,
t. y. 1910 metais. Garsus pianistas Ignacas Paderevskis, kurį su A. Vivulskiu supažindino Vladislovas Mickevičius (poeto sūnus), Žalgirio paminklo viziją puoselėjo nuo vaikystės – ji gimė, jam perskaičius šio mūšio aprašymą. Nuo kiekvieno uždarbio pianistas atidėdavo dalį paminklo statybai, o, pamatęs skulptoriaus A. Vivulskio darbus, iškart apsisprendė – tai būsimo paminklo autorius.

Paminklą A. Vivulskis kūrė Paryžiuje, mecenato išnuomotoje erdvioje dirbtuvėje. Paminklas buvo atidengtas 1910 metų liepos 15 dieną. Įvairių šalių ir regionų delegacijos rinkosi pasipuošusios tautiniais drabužiais. Aplink paminklą bangavo žmonių jūra. I. Paderevskis pasakė įkvėptą kalbą, kad kūrinį pagimdė meilė tėvynei, jos didingai praeičiai, šiandienei negaliai ir viltingai ateičiai. Fundacinis aktas paskelbė, kad paminklas statomas „praojcom na chwalę, braciom na otuchę“ („protėviams pagerbti, broliams padrąsinti“). Atidengimo iškilmėse dalyvavęs Juozas Tumas-Vaižgantas kalbėjo apie lietuvišką dvasią: susimąstymą, bet drauge ir pasididžiavimą.

Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas buvo sugriautas, bet pokariu stebuklingai atstatytas. Net tuo momentu Lenkijoje buvusi sovietinė armija talkino atstatant, didžiulė raitelio figūra buvo atskraidinta kariniu malūnsparniu ir nuleista ant postamento. Tuomečiams ideologams buvo įrodyta, kad tai paminklas pergalei prieš vokiečių okupantus (1410 m.).

Daugelis tvirtina, kad minėtas raitelis – Vytautas. Ir veidas tarsi jo. Tačiau ten – Jogaila. O dėl veidų panašumo – jie juk pusbroliai. Sužinoję, kad ant žirgo Jogaila, lietuviai nusivilia, girdi, tiek vilčių dėta ir še tau. Vytauto figūra skulptoriaus sumanyta žemiau, paminklo postamento priekyje. Didysis Vytautas stovi nusiminęs, nuleidęs galvą, į žemę atrėmęs kardą. Nors ar Jogaila ant žirgo taip jau blogai?

Girdėjau apie Lietuvos šimtmečiui pateiktą projektą suburti draugėn 1 mln. žmonių. Tiesa, taip ir neaišku kam. Tiesiog suburti. Bet tai juk jau padaryta: lygiai 1 mln. emigravo.

Kažkas taip kalbėjo apie visus žemės gyventojus, bet man atrodo, kad tai labiausiai tiktų lietuviams. Lietuviai visada elgiasi taip, tarsi kažkas iš kosmoso mus stebėtų, o mes labai bijome, kad stebėtojams gali tapti nuobodu.


Radviliškis
Burbiškio dvare šventines istorijas saugo 1 254 senoviniai eglės žaisliukai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie pastebėtą sąsają tarp Ukrainos teritoriją fotografuojančių Kinijos palydovų veiklos ir Rusijos smūgių energetikos infrastruktūros objektams, praneša „Ukrinform“.
Pasaulis | 3 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0