Opozicinių frakcijų atstovai paaiškino, kokių veiksmų imtųsi sveikatos ministro vietoje: atsisakytų galimybių paso

Toliau tūkstantį naujų atvejų per dieną viršijančius COVID-19 skaičius stebinti Vyriausybė trečiadienį planuoja grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo visose uždarose patalpose. Tačiau opozicinių partijų politikai ir toliau kritikuoja daugelį valdančiųjų veiksmų, kurių imamasi siekiant valdyti pandemiją. Dar praėjusiais metais pats sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Aurelijus Veryga tikina, kad pagrindinių amžiaus kategorijų vis dar nepaskiepijusi, tačiau apie revakcinaciją trečiąja skiepų doze galvojanti Vyriausybė tiesiog švaisto savo energiją ir išteklius.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo narė Orinta Leiputė sako sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veiksmuose pasigendanti stabilumo. Paklausta, kokių priemonių ji imtųsi, jeigu pati šiuo metu užimtų sveikatos ministrės poziciją, politikė pabrėžė, kad nesideda žinanti atsakymus į visus klausimus, tačiau žadėjo, jog jau priimti sprendimai nebūtų taip dažnai kaitaliojami.

„Aš negaliu ir nenoriu apsimesti protingesnė už kažką kitą, už dabar esantį ministrą, bet, matyt, sveikatos specialistai, ekspertai yra pasakę, kokių priemonių reikėtų imtis ir dėl kaukių ir dėl higienos, kitų dalykų. Tai to ir reikėtų laikytis. Aš nenorėčiau dabar sakyti, kad aš daryčiau vienaip ar kitaip. Sudėtinga pasakyti, bet bent jau stengčiausi taip nesiblaškyti, kaip dabar blaškosi ministras“, –  Eltai sakė O. Leiputė.

Tuo metu LVŽS šešėlinio sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis A. Veryga teigė, kad valdančiųjų planai grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo uždarose erdvėse nėra itin daug nepatogumų gyventojams kelianti priemonė, tačiau tuo pačiu ir turinti itin nedidelį poveikį, bandant suvaldyti augančius COVID-19 skaičius.

„Kaukės yra viena iš priemonių. Šiaip čia nėra nei baisi, nei ekonomiką stabdanti, žmonių gyvenimą ypatingai apribojanti priemonė. Jeigu tik tiek būtų problemų, tai turbūt galėtume sakyti, kad problemų ir nėra“, –  tvirtino „valstietis“.

„Bet šios priemonės dabartinės situacijos greičiausiai neišspręs. Turbūt būtų naivu tikėtis, kad uždėjus kaukes viskas paimtų ir išsispręstų“, –  pridūrė jis.

A. Veryga: atsisakyčiau galimybių paso

LVŽS frakcijos parlamentaras tikino, kad jeigu dabar eitų sveikatos apsaugos ministro pareigas – galimybių paso reikalavimų jis atsisakytų. Pasak jo, tokios priemonės gyventojus apskritai skatina nepasitikėti vakcinomis.

„Aš iš tikrųjų atsisakyčiau galimybių paso. Dabar teko jau skaityti ir mokslinių publikacijų, kur mokslininkai aptarinėja, kiek tokios priemonės pasiteisino, o kiek jos vis dėlto nuteikė visuomenę priešiškai. Vienas iš nuogąstavimų yra, kuris jau ne su kovidu susijęs, jis yra susijęs bendrai augančiu neigiamu požiūriu į vakcinaciją“, –  aiškino A. Veryga.

Politiko vertinimu, būtina atsižvelgti ne tik į trumpalaikį galimybių paso efektą, kuomet kai kurie žmonės taip paskatinami pasirinkti skiepą, tačiau ir į ilgalaikius padarinius, kurie apskritai gali sukelti mažesnį visuomenės pasitikėjimą visomis vakcinomis.

„Reikia neperspausti, nepersistengti, kad nesukeltume bendrai priešiškumą vakcinoms, nes kovidas baigsis, bet kitos infekcijos niekur nedingo. Reikės kažkaip įtikinti, kad visuomenė yra partneris, o ne priešas. Dabar Vyriausybė, panašu, kad daro viską, kas yra šitam trumpam jų įsivaizdavimui tinkama, ir visiškai negalvoja, kas bus paskui“, –  tvirtino „valstietis“.

Galimybių paso reikalingumu iki galo įtikinta nėra ir O. Leiputė. Jos manymu, šią priemonę reikėtų taikyti visoms įmonėms ir įstaigoms arba netaikyti iš viso.

„Žinokite, sunku man pasakyti. Jeigu taikyti, tai aišku turi būti taikoma normaliai, reikalaujant vienodai ir visur, o ne skirtingo dydžio ar veiklos įstaigose, įmonėse naudojami ar nenaudojami. Pirmas dalykas yra reglamentavimas. O jeigu išlieka taip pat, kaip dabar, tai geriau tada visai ir netaikyti“, –  samprotavo socialdemokratė.

O. Leiputė: galbūt rankų plovimas, kaukių dėvėjimas padėtų suvaldyti pandemiją

Parlamentarė taip pat įvardijo priemones, kurios, jos nuomone, galėtų padėti pristabdyti pandemijos augimo pagreitį. Jos nuomone, griežtesnius karantino ribojimus derėtų įvesti tik kraštutiniu atveju.

„Galbūt nuotolinis darbas ten, kur gali vykti, jis galėtų būti taikomas. Nuotolinis mokymasis padarė labai didžiulę žalą vaikams ir, sakyčiau, tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė“, –  dėstė O. Leiputė, kartu pridurdama, kad ribojimai turėtų būti taikomi tik toms veikloms, kurių metu žmonių srautas būna itin didelis.

„Be abejo, būtų galima galvoti vengti švenčių, renginių uždarose patalpose arba užtikrinti didesnius atstumus. Būtų galima peržiūrėti šitas veiklas. Aišku, reikėtų vertinti, kur dažniausiai užsikrečiama, bet jeigu dažniausiai užsikrečiama šeimose, tai tas šeimyninis gyvenimas vis tiek tęsis“, –  svarstė ji.

Tačiau, pasak LSDP frakcijos parlamentarės, svarbiausios priemonės suvaldyti pandemiją yra susijusios su asmens higiena.

„Higienos laikymasis, rankų plovimas, kaukių dėvėjimas galbūt galėtų būti tokios priemonės, kurios šiek tiek padėtų suvaldyti pandemiją“, – sakė socialdemokratė, kartu patikindama, kad tokios priemonės, jos nuomone, yra pakankamos, siekiant suvaldyti viruso plitimą.

„Jau vis tiek pramokome plauti rankas dažniau, tai nereikėtų prarasti vilties. Ir jeigu būtų taikomos specialios priemonės, kai tikrina galimybių pasus, nukreipti žmones dezinfekuoti rankas, tai gal visgi galėtų prisidėti prie to. Mes negalime išradinėti ir būti kitokie negu visas pasaulis“, –  įsitikinusi O. Leiputė.

„Valstietis“ siūlo įvesti premijas pasiskiepijusiems senjorams, šalutinių poveikių žalos kompensavimo sistemą

Vis dėlto A. Veryga įsitikinęs, kad Vyriausybė praktiškai pamiršo pagrindinę priemonę siekiant suvaldyti pandemiją – vyriausių amžiaus grupių vakcinaciją. Politikas neabejoja, kad jeigu šiuo metu būtų paskiepyta pakankamai didelė dalis vyriausių gyventojų, apie griežtas pandemijos valdymo priemones apskritai nereikėtų galvoti.

„Jeigu būtų paskiepyta vyriausia amžiaus grupė, tai gali plėstis (skiepyti jaunesnes amžiaus grupes – ELTA), jeigu turi vakcinų tiek, kad kažkam kitam gali padovanoti, paremti šalis, kurios neturi. Bet nepaskiepijus savo pagrindinių kategorijų, šiandien Lietuvoje kalbama apie revakcinaciją trečia doze. Realiai švaisto energiją, švaisto išteklius“, –  tvirtino „valstietis“.

LVŽS šešėlinio Ministrų kabineto narys akcentavo, kad jie, net nebūdami valdžioje, pasiūlė tam tikras priemones, kurios, priėmus atitinkamą teisinį reglamentavimą, leistų paskatinti vakcinaciją vyriausiose amžiaus grupėse.

„Finansinis paskatinimas žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus, kad jie pasiskiepytų. Vienkartinė finansinė išmoka yra pasiteisinusi, matyt, galėtų bent iš dalies pasiteisinti ir Lietuvoje. Tai būtų galima priimti. Tai nebūtų kažkokia finansiškai nepakeliama priemonė, tikrai pigesnė, negu užguldyti ligonines ir paskui netekti žmonių“, –  pasiūlymą įvardijo A. Veryga.

„Kita priemonė – priimti vadinamojo žalos atlyginimo mechanizmą dėl vakcinų. Nes yra dalis žmonių, kurie galbūt bijo kažkokių pasekmių ir toks priekaištas išsakomas, kad jeigu kas nors atsitiks, tai valstybė manimi net nepasirūpins, neišmokės kažkokios kompensacijos“, –  tęsė jis.

Politikas taip pat įvardijo, kokių priemonių, jo nuomone, Vyriausybė jau dabar galėtų imtis, net nelaukdama parlamente priimtų įstatymų pakeitimų. Viena iš jų – tiesioginis gyventojų lankymas, juos paskatinant vakcinuotis.

„Kita priemonė – tai yra vykimas į namus. Tai yra pradėta taikyti, bet vadinama „pilotais“ dėl kažkokių priežasčių. Vyriausybė dar kažką „pilotuoja“. Nelabai aišku, kam čia reikia „pilotuoti“, jeigu radai kažkokią priemonę“, –  įsitikinęs „valstietis“.

Galiausiai buvęs sveikatos ministras pabrėžė, kad būtina „įveiklinti“ šeimos gydytojus, jiems patiems suteikiant vakcinas ir sudarant galimybę paskiepyti savo pacientus. Nors jis sakė palaikąs A. Dulkio sprendimą padidinti priedus šeimos gydytojams, kurių pacientai nusprendė pasiskiepyti, tačiau pridūrė, kad tokios premijos yra praktiškai bereikšmės, kol patys gydytojai neturi „įrankio“, leidžiančio šią premiją užsidirbti.

„Kaip man gauti tuos 15 eurų, jeigu aš neturiu vakcinų? Tai labai keistas skatinimas, kai skatini, bet neduodi įrankio, su kuriuo užsidirbti. Pažadi daug pinigų už pastatytą namą, bet nei plytų, nei įrankių. Kaip tas šeimos gydytojas paskiepys, jeigu jam iki šiol neatvežtos vakcinos“, – retoriškai klausė A. Veryga.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, tačiau karantino režimo įvedimo priimant šiuos pokyčius, I. Šimonytės teigimu, neprireiks.

„Panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – žurnalistams Seime antradienį tvirtino I. Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, visų pirma nauja kaukių dėvėjimo tvarka bus nustatyta Vyriausybės nutarimu.

„Pagrindinis klausimas buvo ne tai, kad Vyriausybė nori skelbti karantiną dėl to, nes jai labai patinka karantinas. (...) Dabar per ekstremalią situaciją yra paslaugų teikėjo įmonių vadovų, parduotuvių atsakomybė užtikrinti, kad iš į kažkokią patalpą atėjusių žmonių būtų reikalaujama dėvėti kaukes. Ir tarsi atsakomybė taip pat taikytina tam, kas to neužtikrino“, – atkreipė dėmesį premjerė.

Vis dėlto, pasak I. Šimonytės, planuojamo nutarimo esmė – kad atsakomybė turėtų būti nukreipta konkrečiai žmogui, kuris nesilaiko nustatytų reikalavimų.

„Bet kai mes kalbame apie prievolę visiems dėvėti, tai jeigu mes esame tikri, o taip suprantu, kad teisininkai vis dėlto davė tokią išvadą, kad jie yra tikri dėl to ir teismų praktikos pakanka, jog ta nuomonė būtų pagrįsta, kad atsakomybė turi tekti tam, kas nesilaiko reikalavimų – žmogui, kuris nedėvi kaukės“, – sakė premjerė.

BNS