Opozicinės frakcijos: pagrindinė nepritarimo Stambulo konvencijai priežastis – neįsiskaitymas ir laki vaizduotė

Valdantiesiems nusprendus pavasario sesijoje nekelti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo, dokumento iniciatoriai deda viltis, kad iki rudens parlamentarai visgi ras laiko įsiskaityti į konvencijos tekstą ir supras, jog jokių kardinalių pokyčių šeimos sampratai ar vaikų ugdymui Stambulo konvencija nekelia. Tačiau Seimo opozicijos atstovai, nors ir sutinka, kad oponavimas konvencijai kyla dėl nepakankamo įsigilinimo į dokumento tekstą, galimybę, kad šiuo metu skeptiškai į konvenciją žiūrintys pakeistų savo nuomonę, vertina atsargiai. Pasak jų, kovoti su politikų fantazija yra labai sunku.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nereikėtų turėti vilčių, jog dabar skeptiškai konvenciją vertinantys parlamentarai savo nuomonę ilgainiui sugebėtų pakeisti. 

Tokių skeptikų, pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas, yra ir jo frakcijos kolegų gretose.

„Yra keletas žmonių frakcijoje, kurie rezervuotai žiūri į Stambulo konvenciją. Jie, matyt, girdi iš sakyklų Bažnyčios hierarhų pasisakymus ir iškart pasijunta gyveną pagal krikščionišką mokymą“, – juokaudamas Eltai sakė A. Sysas.

Politikas pažymėjo, kad, konvencija Seime ir toliau, ko gero, kels diskusijas, kurios gal tik šiek tiek bus konstruktyvesnės bei pagarbesnės nei vykstantys ginčai socialiniuose tinkluose. Politiko teigimu, pagrindinė to priežastis yra tai, kad Seimo nariai dokumento arba neskaito, arba net perskaitę mato tai, ką nori matyti.

„Nors sako, kad per pandemiją žmonės pradėjo daugiau skaityti, bet gal labiau grožinę literatūrą. Keisčiausia, kad Seimo nariai, kurie dalyvauja visokiose tarptautinėse organizacijose, čia įžvelgia tai, ko konvencijoje neparašyta. Tad jei žmogus gyvena baubais ir sugeba tarp eilučių rasti tai, apie ką nėra parašyta, tai vargu ar jis pakeis nuomonę, jis liks radikalu. Kuproto ir grabas neištiesins“, – sakė A. Sysas.

Darbo partijos gretose – nuomonių įvairovė

 „Darbiečių“ frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna pastarąją savaitę Eltai sakė, kad jo atstovaujama partija artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl savo pozicijos konvencijos klausimu. Iki šiol tarp „darbiečių“ garsiausiai konvencijos klausimais kalbėjo Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas. Pastarasis nevengė dalintis abejotinomis interpretacijomis apie esą Stambulo konvencijos galimą žalą.

Tačiau vienas šios partijos narių Andrius Mazuronis tvirtina, kad „darbiečių“ frakcijos gretose esama įvairių nuomonių, o jis pats asmeniškai kolegos M. Puidoko grėsmingose konvencijos interpretacijose kažkokios logikos neįžvelgiąs.

„Kažkas nori girdėti argumentus, kažkas nenori girdėti argumentų. Diskusijoje labai daug emocijų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

„Esu iš tų, kurie vieną kartą konvenciją perskaitė. Tai galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę: Lietuvoje niekas nepasikeis nei tuo atveju, jei konvencija bus patvirtinta, nei tuo atveju, jei ji nebus patvirtinta. Ar su konvencija, ar be jos Lietuva gyvens kaip gyvenusi. Nieko blogo neatsitiktų, jei ją patvirtintų, tačiau nieko blogo neatsitiktų, jei ją atidės ir dėl jos dar diskutuos“, – teigė jis, pažymėdamas, kad kalbos esą apie perrenginėjamus vaikus mokyklose gimsta tiesiog iš lakios fantazijos ir neįsiskaitymo į konvenciją.

„Daug klišių, labai daug šablonų, susidariusių ir iš esmės daugiausiai iš tų, kurie neperskaitė konvencijos teksto ir tie argumentai grįsti emocijomis, o ne realia argumentacija (...) Jei skaitai ją, tai nieko blogo ten nėra, o jei jau kažkas kažką įsivaizduoja skaitydamas – tai jau vaizduotės lakumo klausimas“, – sakė Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis.

 „Aš esu trijų sūnų tėvas ir tikrai nebijau ir neturiu jokių nuogąstavimų, kad mano vaikams – jei Seimas priims šią konvenciją – kažkokia forma reikės rengtis į mergaites ar į dar kažką“, – apibendrino politikas.

Keitėsi R. Karbauskio kalbos apie „socialinę lytį“

Pastarąją savaitę šešėlinis „valstiečių“ premjeras Ramūnas Karbauskis teigė, kad pati savaime Stambulo konvencija grėsmės nekelia.

„Pati Stambulo konvencija tikrai nepakenktų. Tik tie, kurie labai nori jos ratifikavimo, jie labai nori įrašo, kad atsirastų „socialinė lytis“ ir iš to kiltų rimtos diskusijos ir gal bandymai įteisinti vienos lyties šeimas ir visa kita“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Kaip tuomet teigė politikas, šiam dokumentui jis nepritaria tik dėl to, kad konvencijos ratifikavimas galėtų paskatinti šalyje kelti kitus klausimus, su kuriais jis iš principo nesutinka kaip tradicinės šeimos šalininkas.

„Jos ratifikuoti nereikia pirmiausia dėl to, kad ją būtent taip vertina jos ratifikavimo šalininkai, kad ten yra parašyta „socialinė lytis“, ir jie supranta ją neteisingai. Jie supranta, kad tai yra būtent tai, kad jie galės įvedinėti teises, kad galės pagrįsti partnerystes, tos pačios lyties šeimas ir t.t. Tai čia aš matau problemą. Kam kelti isterijas dėl kažkokios konvencijos, kai viską mes turime savo teisėje“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Tačiau šeštadienį „valstiečių“ lyderis toną kiek pakeitė. R. Karbauskis feisbuke rašė, kad pati konvencija ir joje minima „socialinės lyties“ sąvoka visgi gali kėsintis į tradicinės šeimos pamatus. Politiko teigimu, su smurtą keliančiais ar toleruojančiais stereotipais kovojanti konvencija kartu gali panaikinti ir tradicinius tėvo ir motinos vaidmenis, kurie tenka vyrui ir moteriai šeimoje apskritai.

„Juk Stambulo konvencija apeliuoja į valstybių pareigą užtikrinti švietimą, mokant „nestereotipinių gender vaidmenų“, taip pat reikalauja panaikinti tradicijas ar papročius, kurie susiję su stereotipiniais vyrų ar moterų vaidmenimis. Tiesiog priminsiu, kad buvimas tėvu ir motina yra stereotipinis lyties vaidmuo. Ar mes ir kalbėjimą apie tėvystę ir motinystę turėsime panaikinti visuomenėje? Apie tai nekalbėti mokyklose? Neruošti tam savo vaikų?“, – feisbuke retoriškai klausė R. Karbauskis.

„Būtent sąvokos gender atnešama sumaištis ir neaiškumas yra tai, ką atneša nauja Stambulo konvencija. Bet ar mums to reikia, jei siekiame puoselėti tradicinę šeimą ir didžioji dalis Lietuvos žmonių pasisako už tai, kad šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, kurioje auga vaikai – mūsų ateitis?“, – apibendrino jis.

Laisvės partija tikisi, kad Seimo nariai skaitys konvencijos tekstą

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastarąją savaitė teigė, kad Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencija nebus svarstoma. Kaip Eltai teigė konvenciją palaikančios Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė, tikimasi, kad  rudens sesijos metu žmonės bus jau labiau įsigilinę į Stambulo konvencijos tekstą, o ir pati diskusija taps racionalesnė.

„Manau, kad vis daugiau žmonių patys paskaitys konvencijos tekstą ir įsitikins, kad tikrai ten nėra baubų“, – sakė ji.

Pirmadienį Seimo Laisvės frakcijos narys, Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas dėl, jo požiūriu, visuomenę klaidinančio Stambulo konvencijos vertimo korekcijos oficialiu laišku kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. A. Žukauskas siūlo prieš teikiant Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją patobulinti jos vertimą.

A. Žukausko teigimu, klaidingas sąvokos „gender“ vertimas kaip „lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ tiesiog priešina visuomenę.

„Anglų kalbos žodis „gender“ yra išverstas kaip „lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“. Tačiau žodžio „gender“ reikšmė, susijusi su lytiškumo samprata, per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimai evoliucionavo. Iki XX a. aštunto dešimtmečio žodis „gender“ buvo suprantamas tik kaip žodžio „sex“ (lytis) sinonimas šnekamojoje kalboje“, – teigia parlamentaras.

Todėl A. Žukauskas siūlo, prieš teikiant Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, patobulinti jos vertimą.

„Tokie vertimai leidžia interpretuoti Konvencijos 3 straipsnio C dalyje pateiktą apibrėžtį kaip naują lyties sampratą ir todėl kelia visuomenės supriešinimą. Manau, kad, prieš teikiant Seimui ratifikuoti Konvenciją, jos vertimas turėtų būti patobulintas, kad būtų išvengta tokių interpretacijų“, – pažymi Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.

Stambulo konvenciją sukėlė aštrias diskusijas

Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia konvencijos dokumente naudojama „socialinės lyties“ sąvoka. Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai gali pakenkti šeimos sampratai.

ELTA