Opozicijos parlamentarai kritikuoja, kad PVM lengvatą siūloma taikyti tik centriniam šildymui

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės iniciatyvai panaikinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) naštą gyventojams, kurių namai šildomi centralizuotai, tačiau opozicijos parlamentarai pažymi, jog panašios lengvatos turi būti taikomos ir kitoms kuro rūšims.

Kaip trečiadienio posėdyje teikiamus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus pristatė Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, projektas apima tik centralizuotai tiekiamą šilumą, kadangi, jos kainas reguliuoja valstybė, o dujomis ar malkomis besišildantys gyventojai šilumos kiekį gali reguliuoti arba rinktis kitą šildymo būdą.

Tuo metu centrinio šildymo vartotojai, jos teigimu, „negali nei langų atidaryti, nei kambario uždaryti“ ir visuomet gauna šildymo sąskaitas tokias, „kokios ateina“.

R. Bilkštytė taip pat pažymėjo, kad pataisomis ne tiesiogiai mažinamas PVM, o numatomos kompensacijos šilumos tiekėjams, kad galutinės sąskaitos vartotojams būtų mažesnės būtent 9 proc. PVM dydžiu.

„Trys aspektai: vienas, kad yra reguliuojamos kainos, antras, kad gavėjas negali pasirinkti alternatyvių šaltinių, trečias, kad tai yra kompensacija būtent šilumos tiekėjams“, – pataisų esmę argumentavo viceministrė.

Seimo regionų frakcijos narys Andrius Palionis neigė, kad ne centralizuotai tiekiamą šilumą vartojantys gyventojai turi galimybę pasirinkti šildymo būdą arba susimažinti šildymą.

„Gyvenu bute Vilniuje, kuriame yra centrinis šildymas, bet stovi name dujinis katilas ir mokame už dujas. Ir aš negaliu pasirinkti – ar prisisuksiu radiatorius, ar ne, jei mano kaimynai neprisuks, mokėsiu už dujas tiek, kiek tas katilas dujų sunaudojo“, – kalbėjo A. Palionis.

„Lygiai taip pat dešimt metų visus buitinius vartotojus skatinome keisti neefektyvius malkinius katilus į modernius, granulinius (...) dabar sakote, kad yra galimybė pasirinkti. Nėra galimybės – žmonės investavo, pavyzdžiui, į biokuro katilus ir dabar yra priversti pirkti granules po 500-600 eurų už toną, kas prieš pusantrų metų buvo 150 eurų“, – tęsė parlamentaras, pridūręs, kad visos kuro rūšys brango kartu su dujų kainomis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad toks projektas nepalankiai vertinamas Lietuvos rajonų gyventojų, kurie investavo į šildymo sistemų atsinaujinimą.

„Labai neigiamai žmonės reaguoja, ypač gyvenantys rajonuose, kurie padarė didžiules investicijas į biokuro, dujų katilus. Tie Seimo nariai, kurie išrinkti vienmandatinėse apygardose, sulaukia labai daug kritikos. Socialinio teisingumo požiūriu, manau, kad tai yra neteisinga“, – svarstė A. Butkevičius.

BFK pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu argumentavo, kad suteikti lengvatą centriniam šildymui yra efektyvus ir greitas sprendimas, kadangi jo kaina yra reguliuojama valstybės, todėl visa jos nauda atitenka vartotojui. Jei lengvata nustatoma, pavyzdžiui, malkoms, pilna nauda gyventojų gali ir nepasiekti, neatmetė jis.

Vyriausybės teiktomis pataisomis siūloma užtikrinti, kad gyventojams už centralizuotą šilumą nereikėtų mokėti standartinio 9 proc. PVM tarifo, atitinkamą sumą kompensuojant šilumos tiekėjams iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, valstybės kompensaciją gavęs tiekėjas, galutinėje sąskaitoje vartotojui neskaičiuotų PVM.

Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.

Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos.

Seimo opozicija ne kartą teikė projektus sumažinti PVM ir kitoms kuro rūšims, tačiau jie būdavo atmetami. Panašūs siūlymai parlamentui bus teikiami vakarinėje ketvirtadienio Seimo sesijoje.