Opozicijos atstovė E. Gudišauskienė: Kauno biudžeto didėjimą lemia pagerėjusi šalies ekonomika

Mažiau nei savaitė liko iki Kauno miesto tarybos posėdžio, kuriame numatyta patvirtinti svarbiausią metinį savivaldybės finansinį dokumentą – 2020-ųjų biudžeto planą.

ELTA jau skelbė, kad pagal biudžeto projektą, šiemet pajamos net 12 procentų viršija pernykštes. Ir tai gera tendencija, – vienodai vertina Kauno politikai, kurių beveik prieš metus per savivaldos rinkimus kauniečiai į miesto tarybą išrinko tik iš dviejų politinių jėgų – visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ (valdantieji) ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (opozicija).

Taryboje 8 narius turinčios opozicinės frakcijos seniūnė, anksčiau buvusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktore, Tarybos Biudžeto komiteto pirmininke, Edita Gudišauskienė, komentuodama viešai paskelbtą biudžeto projektą, sakė, kad labiausiai Kauno 2020-ųjų biudžeto padidėjimą veikia pagerėjusi šalies ekonominė situacija. Taip pat planuoti biudžete didesnius rodiklius leido ir ta aplinkybė, jog dar yra nepanaudoto ir pernykščio biudžeto likučių.

Tačiau ji atkreipė dėmesį į nelabai tolygų asignavimų paskirstymą kai kurioms sritis. Pavyzdžiui, kultūrai numatyta 3, 9 proc., o sportui - 8,1 proc. visų šiemetinių biudžeto asignavimų. Pasigilinus, kam teks pastarajai sričiai žadamos lėšos, matyti, jog S. Dariaus ir S. Girėnoi stadiono tolesnei rekonstrukcijai ketinama skirti 5 mln. eurų, irklavimo bazės statybai pabaigti– 988 tūkst. eurų , tarptautinei irklavimo trasai Lampėdžio ežere – 1,7 mln. eurų. Pastarajam objektui bus naudojamos ir savivaldybės pasiskolintos lėšos. Panašiai iš savų bei skolintų lėšų (5,5 mln. eurų) bus statoma nauja Ledo arena.

O pagal programą „Iniciatyvos Kaunui“, kuriai biudžete numatyta 4,8 mln. eurų asignavimų (1,4 mln. eur.ųdaugiau nei pernai) bus finansuojami sporto klubų projektai. Nemažą šių lėšų dalį, kaip ankstesniais metais, savivaldybė ketina skirti privačiam „Žalgirio“ krepšinio klubui.

Opozicijos atstovė E. Gudišauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad didesnis Kauno miesto savivaldybės biudžetas leis daugiau pinigų skirti visoms sritims, tarp jų ir ypač jautriai socialinei sričiai. Jai šiemet teks 7,9 proc. bendros biudžeto apimties (4 mln. eurų daugiau nei 2019 metais).

Šį trečiadienį konservatoriai žada pateikti Tarybai pasiūlymus, su kuriais iki kitos savaitės antradienį vyksiančio posėdžio turės galimybę susipažinti visi savivaldybės valdančiosios frakcijos nariai.

„Neabejojame, jog būtina siekti skaidrumo bei miestiečių įtraukimo į biudžeto formavimo procesą, o taip pat įtvirtinant mieste atvirą, demokratinę savivaldą. Tačiau pareikšti savo nuomones Kaune gyvenantys ir mokesčius mokantys žmonės gali tik po to, kai biudžeto projektas parengtas. Teikti pasiūlymus skirtas laikas per trumpas. Savivaldybės administracija bei valdantieji įprastai nuo vasaros pabaigos pradeda biudžeto formavimo procesą, o opozicija ir visuomenė turi vos savaitę įsigilinti į projekto skaičius. Formavimo, svarstymo stadijose galėtume teikti pasiūlymus, tačiau net ir nuo detalios informacijos esame atribojami.

Asmeniškai siūlau įvesti naują dalyką, kas jau ne vienerius metus praktikuojama daugelyje demokratiškų užsienio šalių savivaldose, - dalį biudžeto lėšų skirstyti panaudojant dalyvaujamojo biudžeto modelį. Praktiškai tai atrodo taip: viešai paskelbiama, kad tokia ar kitokia biudžeto dalis skiriama su galimybe visuomenei apsispręsti, kurioms sritims ar idėjoms finansuoti reikėtų to labiausiai. Visuomenė svarsto, balsuoja per medijas, ir paskui įgyvendina savivaldybė tai, kas sulaukia geriausio įvertinimo“, – sako ilgametė miesto tarybos narė E. Gudišauskienė, dirbanti Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomąja direktore.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiemetiniame biudžeto asignavimų paskirstymo projekte nebeliko kai kurių anksčiau pradėtų, bet nebaigtų projektų pavadinimų. Nefiksuota įsipareigojimų dėl jų finansavimo. Dainų slėnio renovacija atidedama kitiems metams. Koncertų rūmų statybai anapus Nemuno prieš Kauno centrinę dalį irgi šiemet nenumatyta lėšų. Nors apie būtinybę Kaunui turėti tokius rūmus kalbėta gan plačiai (ir garsusis dirigentas Modestas Pitrėnas yra pasakęs, jų tikrai reikia).

„Taryba entuziastingai patvirtino nepradėtiems statyti koncertų rūmams vardą – Čiurlionio, o paties projekto vystymą dabar nukelia vėlesniems metams. Nes į savivaldybės extra planus „įšoka“ kitas projektas – baseino Nemuno saloje statyba. Vienų darbų nebaigus, griebiamasi kitų, - lėšos taškomos konkursams, projektavimui, o paskui sakoma: „reikia naujų projektų, nes anie jau paseno“. Iš sporto objektų buvo žadama rekonstruoti „Gajos“ centrą Partizanų gatvėje. Projekto pradžia buvo numatyta 2017-aisiais, pabaiga – 2019 metais. Nepradėtas. Panaši istorija susijusi ir su baseinu Šilainiuose. Techninis baseino projektas jau paseno, o ką tai reiškia, – kauniečių sudėto biudžeto lėšos panaudotos neefektyviai.

Dabar biudžeto projekte numatoma keliasdešimt tūkstančių eurų skirti lengvosios atletikos objekto statybos pradiniam etapui, šimtus tūkstančių eurų – Kėdainių tilto. Tai – vėl nauji projektai, nors yra tokių, kurie dar vis lieka neįgyvendinti. Todėl ir teikiame Tarybai pasiūlymus, kurių esmė pirmiausia savivaldybei užbaigti tęstinius projektus, o paskui priimti sprendimus dėl naujų projektų. Kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas ir neprisiimta nepamatuotų sprendimų“, – taip sakė naujienų agentūrai ELTA Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnė E. Gudišauskienė, pateikusi komentarą apie 2020 -ųjų miesto savivaldybės biudžeto plano projektą.

ELTA