Opozicija sudvejojo R. Karbauskio užmoju kreiptis į KT dėl V. Landsbergio statuso: tai nėra pagrindinis valstybės klausimas

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio užmojis kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų parlamento priimtą įstatymą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui Vytautui Landsbergiui, didelio opozicijos susidomėjimo nesusilaukė. Nors „valstiečiai“ jau šiuo metu ir rengia kreipimosi raštą, likusių opozicinių partijų atstovai skubėti po dokumentu sudėti parašus nėra linkę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, kad šiuo metu rengiamas kreipimosi į KT dokumentas, o opozicijos parašus ketinama rinkti jau šį trečiadienį.  
„Pats tekstas dar yra neparuoštas. Kai paruošime tekstą, tada ir rinksime parašus. Kadangi šiandien jau paskelbta, kad trečiadienį rinksimės į neeilinę sesiją, tai pasižiūrėsime, ar pasirašinėsime trečiadienį, ar kitą antradienį, nes sesija iki pat liepos 20 dienos“, – Eltai teigė A. Norkienė.
Vis tik, opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas iniciatyvą vertina skeptiškai. Nors, pažymi jis, frakcijos vardu kalbėti jis negali, tačiau jis pats teigia nesantis tokių „žaidimų“ mėgėjas.
„Frakcijos ir valdybos posėdis bus rytoj, tai mes pasitarsime ir tik tada galėčiau atsakyti. (...) Bet aš labai skeptiškai žiūriu, nesu tokių žaidimų mėgėjas. Aš sakiau, kad istorijos mes nesuklastosime ir jei valdančioji dauguma arba konservatoriai nusprendė po trisdešimt metų padaryti faktiniu vadovu, tai ir padarė. Kažkaip didelio noro toliau kalbėti apie tuos pačius dalykus jau nėra“, – teigė A. Sysas.
Panašios nuomonės laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Parlamentaras pažymi, kad frakcijoje sprendimą kiekvienas ketina priimti individualiai, o jis pats, nors ir nematė prasmės įtvirtinti V. Landsbergio statusą įstatymu, vis tik iniciatyvos kreiptis į KT palaikyti nelinkęs.
„Mes kaip ir dėl balsavimo esame frakcijoje nusprendę tokiose istorinėse batalijose, kurios valstybės žmonėms visiškai nereikšmingos, priimti sprendimą kiekvienas atskirai“, – pažymėjo S. Skvernelis.
„Prezidentas pasirašė, matyt, jis irgi vertino, ar neprieštarauja Konstitucijai. Aš taip pat tikrai nekvestionuoju akivaizdaus istorinio fakto, bet dar kartą kartoju, kad nematau jokios prasmės, jokios logikos tą istorinį faktą įtvirtinti įstatymu“, – pridūrė S. Skvernelis.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas R. Karbauskio užmojį kreiptis į KT vertina kiek švelniau ir sprendimą ketina priimti tik susipažinęs su „valstiečių“ rengiamu dokumentu.
„Frakcijos vardu ar mes tikrai jungsimės, ar tikrai nesijungsime, kalbėti negaliu, bet balsavome prieš šį klausimą, tai galbūt bus palaikymas. Tik norisi pasikalbėti ir su kolegomis iš opozicijos, norisi paskaityti projektą, su kuriuo ketina kreiptis ir įsivertinti“, – teigė V. Fiodorovas.
Kita vertus, nors V. Fiodorovas įstatymu V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą nematė prasmės, vis tik, pažymi jis, tai nėra pagrindinis valstybės klausimas, kurį vertėtų šiuo metu aiškintis KT.
„Iki pat balsavimo atrodė, kad to statuso, kurį turėjo V. Landsbergis pilnai užteko, bet ar tai yra pagrindinis valstybėje klausimas, manau, kad ne. Jei mes svastytumėme klausimus dėl kainų kylimo, būtų daug racionaliau išnaudojama energija negu dabar aiškintis Konstituciniame Teisme santykius dėl Landsbergio statuso“, – svarstė V. Fiodorovas.
ELTA primena, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui pavasario sesijos pabaigoje suteiktas valstybės vadovo statusas. Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Po šio sprendimo opozicija pareiškė bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.
Klausimas dėl statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas dar praėjusios kadencijos metu.