Opozicija skeptiškai vertina užmojį R. Morkūnaitę-Mikulėnienę skirti švietimo ministre: šias pareigas eiti jai būtų labai sudėtinga

Opozicijos atstovai skeptiškai vertina galimybę Seimo konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei užimti švietimo ministro postą. Pasak jų, politikė neturi šioms pareigoms reikalingos darbo patirties ir nėra įsigilinusi į švietimo bendruomenei kylančias problemas. Todėl, jų įsitikinimu, konservatorei eiti ministrės pareigas eiti būtų labai sudėtinga. Opozicijos atstovai pabrėžia, kad, iki kadencijos pabaigos liekant vos keletui mėnesių, racionaliausia būtų į šį postą deleguoti politinio pasitikėjimo tarnautoją iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).

S. Skvernelis: konservatorių seniūnei eiti šias pareigas būtų labai sudėtinga

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina skeptiškai vertinantis galimybę R. Morkūnaitei-Mikulėnienei užimti švietimo ministrės pareigas. Pasak jo, kartais geriau jokio ministro negu netinkamas.

„Kartais manyčiau, kad geriau jokio ministro negu koks nors, kuris pridarys per trumpą laikotarpį klaidų ir paskui kitiems reikės spręsti, kaip tas klaidas ištaisyti“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Politikas įsitikinęs, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neturi tinkamos patirties užimti švietimo ministrės postą.

„Iki šio momento aš bent jau nepastebėjau, kad Radvilė bent jau kažkiek būtų reiškusis švietimo srityje. Tai žmogus, kuriam tikrai nėra žinomos giluminės švietimo problemos. Ji nėra nei ekspertiniame, nei kitokiame lygmenyje dirbusi, tai, kad ir keliems mėnesiams, bet jai šias pareigas eiti būtų labai sudėtinga“, – sakė S. Skvernelis.

Jis akcentuoja, kad tinkamiausias pasirinkimas šiame etape būtų paskirti žmogų iš ministerijos.

„Kalbant apie techninį sprendimą, tai turėtų būti iš ministerijos paskirtas politinio pasitikėjimo tarnautojas, kuris ne tik galėtų sklandų (ministerijos – ELTA) perdavimą užtikrinti, bet ir spręsti tuos skaudulius“, – S. Skvernelis.

„Nes jeigu dabar paskirs likusiai kadencijos pabaigai žmogų visiškai nesusijusį su švietimu, tai bus tik politinis paskyrimas, bet turinio prasme mes pokyčių kažkokių nepamatysime“, – pridūrė jis.

G. Paluckas: geriau bet koks ministras negu jokio

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas taip pat nemano, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra tinkamiausia kandidatė į ministerijos vadovo postą. Pasak jo, politikės argumentai, esą ji turėjo patirties Seimo Švietimo ir mokslo komitete bei prisidėjo prie nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimo, neatrodo labai svariai.

„Kad Radvilė prisidėjo prie partijų susitarimo dėl švietimo rengimo, tai aš irgi prisidėjau, kaip ir mūsų ne vienas kolega. Bet aš savęs nematau švietimo klausimų ekspertu. Tai nenaudočiau to net kaip argumento sakant, kad tai yra mano kompetencijos įrodymas“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Todėl politikas įsitikinęs, kad konservatorių tikslas nėra surasti kompetentingą žmogų.

„Aš nemanau, kad tai yra su kompetencija susijęs klausimas. Tiesiog reikia žmogaus, kad jis atsisėstų, galėtų pasirašyti ministro įsakymus ir visuomenė tiesiog matytų veidą, kad yra ministras. Tiesiog kad būtų žmogus“, – įvertino jis.

Visgi G. Palucko įsitikinimu, geriau ŠMSM turėtų prastą ministrą negu apskritai jokio.

„Yra sakoma, kad geriau bet koks ministras nei jokio. Nes šiandieną ta situacija, kai viena ministrė užima tris postus, tris ministerijas kuruoja, yra net ne politinis, o tiesiog vadybinis absurdas“, – sakė socialdemokratas.

Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas: tai vienas geriausių variantų

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tikina manantis R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą į švietimo ministrus.

„Radvilės kandidatūra, būtų turbūt ne blogiausias, o gal net ir vienas geriausių variantų iš konservatorių žmonių“, – Eltai teigė A. Navickas.

Nors jis akcentuoja, kad vadovas ministerijai turi būti paskirtas, visgi, pasak jo, naujam ministrui didelių darbų greičiausiai jau nebepavyks nuveikti.

„Ar pavyktų kažką iš esmės padaryti? Turbūt kad nebepavyks. Bet ministras reikalingas, kad būtų galima sklandžiai pasirengti mokslo metų pradžiai, kad vyktų tam tikri procesai, kurie yra pradėti“, – pabrėžė A. Navickas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė praėjusią savaitę teigė, kad esant poreikiui prisiimtų atsakomybę ir taptų švietimo, mokslo ir sporto ministre. Šią galimybę politikė tikina su premjere aptarusi po buvusio ministerijos vadovo Gintauto Jakšto atsistatydinimo.

Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė mananti, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų užimti švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas. Visgi plačiau šitos galimybės Vyriausybės vadovė nekomentuoja.

ELTA primena, kad ketvirtadienį G. Nausėda nurodė, jog premjerė I. Šimonytė jam pateikė dvi kandidatūras švietimo, mokslo ir sporto ministro postui užimti.