Opozicija nepalaiko ir atnaujinto NT mokesčio: argumentas, kad jo reikia gynybai – klaidinimas

Seimo opozicinių partijų atstovai teigia, kad naujausias trečiadienį Vyriausybės patvirtintas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas nebeturi nieko bendro su gynybos finansavimo poreikiais.

„NT mokesčio projektas iš esmės nesikeičia. (...) Liberalų pozicija taip pat nesikeičia – šis mokesčių paketas yra ydingas, nes jis stabdys ekonomiką ir su gynyba niekaip nėra susijęs“, – Eltai kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Valdančiųjų planuojama surinkti suma iš NT mokesčio būtų visiškai nereikšminga, todėl argumentas, kad šį mokestį reikia keisti dėl gynybos poreikių yra klaidinimas“, – tvirtino Seimo narė.

Konservatorės, buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pakėlus NT mokesčio kartelę nepagrindiniam turtui nuo 20 iki 50 tūkst. eurų, žadamų lėšų gynybai būtų surinkta dar mažiau.

„Iš antro būsto apmokestinimo gynybai buvo ketinama surinkti 13,7 mln. eurų. Kiek konkrečiai būtų surinkta priėmus šį projektą, Finansų ministerija aiškinamajame rašte net neberašo“, – feisbuke rašo buvusi finansų ministrė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį teigė, kad po korekcijų iš naujojo mokesčio per metus būtų surenkama 9 mln. eurų. Pasak G. Skaistės, dabar ši suma siekia 16 mln. eurų.

Nepaisant to, ar Seime po pateikimo bus pritarta atnaujintam NT mokesčiui, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen mano, kad mokesčio modelis toliau parlamente keisis taip pat dažnai, kaip iki šiol.

„Jei koalicijoje sutarimas yra, tikėtina, kad po pateikimo projektas dar ne vieną kartą keisis komitetuose. Tą patį matėme iki šiol ir manau, kad procesas nesikeis, tad turėsime dar ne vieną progą apie naujas variacijas kalbėti“, – teigė buvusi Seimo pirmininkė.

„Naujame projekte yra daug keistų ir chaotiškų nuostatų, kaip dėl antrojo ir kito turto apmokestinimo vėlesnio ir prilyginimo komerciniam turtui“, – pridėjo ji.

E. Gentvilas: socialdemokratai prieštarauja savo ideologijai

Kitas Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas tuo metu akcentavo, jog finansų ministro R. Šadžiaus pozicija – nesuderinama su valdančiosios koalicijos norais ir pačių socialdemokratų ideologija.

„Dabar, jam lyg ir reiktų gauti „aušriečių“ balsus, bet juk būtent jie sakė, kad pirmajame projekte registruotos 40 tūkst. eurų NT mokesčio „grindys“ – per žemos ir turėtų siekti 100 tūkst. eurų. Vietoje to, ministras pasirinko „grindis“ nuleisti dar žemiau, iki dar nematyto lygio – 10 tūkst. eurų“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Kita vertus, tai prieštarauja socialdemokratų ideologijai. Jie patys sakydavo, kad mažiausiai uždirbantys ir pigiausią turtą turintys žmonės – nebus apmokestinami, o jų ministras paima ir nuleidžia kartelę“, – samprotavo parlamentaras.

Pasak politiko, tai, kad savivaldybės pačios galės nustatyti NT mokesčio rėžius, o 10 tūkst. eurų „grindys“ bus taikomos tik joms nepriėmus jokio sprendimo – neturi reikšmės.

„Kaip socialdemokratai dabar atrodo savo rinkėjų akyse? Jie palieka galimybę apmokestinti patį pigiausią turtą, o kaip pasielgs savivaldybės – antraeilis dalykas. (...) Manau, kad atsiras koks nors meras, kuris pasinaudos galimybe ir apmokestins kiek įmanomą didesnį kiekį turto“, – tvirtino E. Gentvilas.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintame NT mokesčio siūlyme numatoma, kad, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamo NT kartelės, 2026 m. jų teritorijose nuo 10 tūkst. eurų vertės pirmas asmens būstas būtų apmokestinamas nuo 0,1 proc. tarifo.

Prieš tai siūlyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui siūloma nustatyti 50 proc. mokesčio lengvatą, taip pat 75 proc. lengvatą tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Finansų ministerija taip pat siūlo, kad likusiam nekomerciniam NT taikomos „grindys“ būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe nuo 20, o nuo 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.

50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Tiesa, šį apmokestinimą visam nepagrindiniam gyventojų būstui siūloma taikyti iki 2030 m., visas šias pajamas iki to laiko skirti į Gynybos fondą. Pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus.