REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 27 d. 17:11

Opozicija nemato galimybių prezidento apkaltai: svarsto, ar nereikėtų keisti STT vadovų skyrimo tvarkos

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


296307

Opozicijai priklausantys parlamentarai sutaria – rezonansą sukėlusi ir prezidentui nepatogius klausimus suformulavusi parlamentinė komisija inicijuota visiškai ne laiku. Pasak Seimo mažumai priklausančių parlamentarų, artėjantys prezidento rinkimai visus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos klausimus paverčia įrankiu rinkiminėje kovoje.

Todėl, samprotauja politikai, kalbėti apie apkaltą prezidentui, kuris, komisijos narių nuomone, atsisakęs pateikti atsakymus į užduotus klausimus galimai sulaužė priesaiką, nereikėtų.

Tačiau, akcentuoja opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, atliktas komisijos darbas verčia pagalvoti, kaip pakeisti išvadose minimų specialiųjų tarnybų vadovų skyrimo reglamentus.

Pirmiausia, svarsto S. Skvernelis, reikėtų pasvarstyti, ar nereikėtų keisti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės skyrimo tvarkos.

Kaip numato įstatymas, STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu. Prezidentas, STT direktoriaus teikimu, skiria ir šios tarnybos pavaduotojus.

„Ten kur nėra numatyta konstitucinė prezidento teisė, tai tų galių (prezidentui – ELTA) palikti nereikia“, – sakė S. Skvernelis.

„Institucijos nepriklausomumą užtikrina kontrolė, kurią vykdo kolektyvinė institucija, kaip Vyriausybė, Seimas. Kai kontrolė vieno asmens rankose – tai didžiausias priklausomumas nuo vieno asmens“, – sakė parlamentaras, komentuodamas parlamentinės komisijos išvadose mestą šešėlį STT.

Komisijos teigimu, STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

S. Skverneliui antrina ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Minčių yra visokių. Ne kartą esu sakęs, kad teisėkūros institucijos turi darbuotis pagal aiškiai aprašytas procedūras bei tvarkas, kad išvengtų dalyvavimo politiniuose procesuose“, – teigė jis.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA