Opozicija: liūdina tokie įvykiai, bet būtent to ir tikėjomės, apie tai kalbėjome

Greitai iš lūpų į lūpas vakar apskriejo žinia apie nelaimę Širvintų miesto centre. Neatlaikiusi pilamo betono svorio deformavosi naujai statoma estrada. Labiausiai skauda dėl to, kad ši avarija, įvykusi per skubėjimą, neapdairumą ir savanaudiškumą, atneš didžiulius nuostolius. Kas juos padengs?

Šįryt statinys užklotas, tad praeiviai ir kiti smalsuoliai negali matyti pažeidimų.

Skaitytojams tik norime priminti, kad viso projekto “Kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas” vertė 1 965 481,03 Eur.

Šiandien kalbiname tuos, kurie ne kartą baksnojo į įvairius pažeidimus ir reikalavo juos ištaisyti.

KĘSTUTIS PAKALNIS, Tarybos narys. Pati nelaimė labai liūdina. Suvokiu, kad nuostoliai bus nemaži. O juk pinigai ne iš dangaus krenta, tai visų mūsų pinigai.

Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad būtent tokios baigties tikėjomės, matydami, kaip viskas vyksta. Pirmas žingsnis – pirkimai – jau rodė, kad verta suklusti. Ydinga praktika, kai perkamas projektavimas kartu su statybos darbais. Kad žmonės suprastų, reikėtų paaiškinti tai. Kai perkamas projektavimas atskirai, tada visi dalyvauja lygiom teisėm, perkamas projektas, pagal kurį tu statysi.

O dabar kaip jis (rangovas) nori, taip susiprojektuoja. Gauna didelius pinigus, o susiprojektuoja, kad statybos atseitų kuo pigiau, skirtumas lieka jam – rangovui. Kas paneigs, kad šia dalimi nėra pasidalijama su naudingais asmenimis? Sistema tokia. O kur dar galimai paimtas savas darbų vadovas, kad nematytų statybų neatitikimų, broko.

Aš vis esu kritikuojamas dėl savo komiteto posėdžių, į kuriuos net nebuvau kviestas ir mane dabar svarsto. Tai įdomu, ką dabar galvoja visi tie, kurie kilnoja rankas ir imituoja Tarybos darbą? Geriau kritiškiau reaguotų į korupcinius veiksmus.

Šiandien vakare, kaip visada, renkasi opozija. Tarp aptarinėjamų kitų rajono klausimų, gilinsimės ir į šitą incidentą.

VYTAS ŠIMONĖLIS, Tarybos narys. Iš tikro man šita situacija nėra didelė staigmena. Šiuo atveju belieka pasidžiaugti, kad niekas nenukentėjo ir kad bus proga viską ištaisyti.

Bet tai yra tik pavyzdys, kad ir kiti objektai yra taip statomi. Tarkime, lieptas, kurį statome, blogiausiu atveju išsiklaipys, ledai gal nenuneš jo. Mums liks tik jo priežiūra. O kaip bus su sporto kompleksu? Niekas negalvoja apie ekspluatavimo kaštus.

Kažkas pastatys ir išvažiuos, kažkas pabus valdžioj ir išeis. Šiandien, kaip sakoma, yra užsuktas korupcijos malūnas. Tie, kurie dabar į jį pila vandenį, kad jis suktųsi, kai ateis laikas, jų nebebus. Bet tai, kas buvo padaryta už ES pinigus miestui, liks mūsų visų išlaikymui. Kaip veikia ši sistema, aš parašysiu atskirą straipsnį ir paaiškinsiu.

(Koks turėtų būti estrados likimas?). Bijau, kad gali tekti šmontuoti ir iš naujo pastatyti. Čia turėtų spręsti specialistai. Statybų reglamentai numato, kaip elgiamasi, kai avarija įvyksta statybos metu. Turi būti samdomas ekspertas ir jis pateiks rekomendacijas. Čia Statybų inspekcijos prerogatyva.

Juk čia įvyko avarija. Sugriuvo statinys.

Mane neramina sporto kompeksas, socialinis būstas. Gal ir pastatys, gal ir gražu bus, bet neramu dėl kokybės. Nes panašu, kad tikslas toks: užsakyti kuo brangiau, pastatyti kuo pigiau. Kam taip daroma? Kas paneigs, kad niekas iš to neturi naudos?

VIRGINIJUS SARPAUSKAS, aktyvus širvintiškis, pirmas pastebėjęs deformaciją. Kartais einu pasivaikščioti upės pakrante. Kiek pastebėjau, retai kada statoma krantinės terasa būdavo aptverta. Kadangi domiuosi techniniais dalykais, stebėjau, koks sprendimas bus pasirinktas statant terasą. Pastebėjau tiesiai ant ledo statomas teleskopines atramines kojas ir ant jų dedamas medines sijas. Galvojau, kad tai laikinos pagalbinės konstrukcijos, ant kurių vėliau bus tvirtinamos metalinės sijos, kurios ir bus nešanti konstrukcija.

Tos metalinės sijos galėjo laikyti ir klojinį ir armatūrą ir visą betono storį. Tačiau ant medinių sijų buvo įrengtas medinis klojinys, ant kurio surinktas armatūros tinklas. Jau ko vertas vien armatūros svoris, kuris tiesiogiai rėmėsi į ledą. O kiek dar sveria betonas. Dabar užlieto betono storis apie 30 cm. Tai tokio betono vieno kvadratinio metro svoris apie 750 kg.

Tai tarsi 10 vidutinio svorio vyrų vieno kv.m. plote. Iš akies paskaičiavus, terasos plotas apie 450 kv.m. Bet kokiu atveju, bent pusė betono svorio teko ledui. Gal ir klystu, bet tai turėtų būti apie 150 tonų. Negaliu patikėti, kad techninis statybos prižiūrėtojas nenumatė galimos grėsmės? Negi jis pasirašė klojinio įrengimo protokolą. Ir neturėjo priekaištų armatūros tinklo įrengimui? Kyla klausimas, ar statybos priežiūrą vykdanti įmonė dalyvavo liejant betoną?

Dabar išlieta terasa yra apie 30-40 cm aukščiau naujai įrengtų trinkelių. Kadangi savivaldybės administracija nepasirūpina, kad bent projekto bendrieji brėžiniai būtų savivaldybės svetainėje, tai lieka naudotis tuo, kas dabar randama. O yra tik vizualizacijos. Tai pagal jas ir terasa ir trinkelės tyrėtų būti viename lygyje. Tikiuosi, kad ši ištikusi nesėkmė padės atsakyti į daugelį klausimų.

Tik klausimas, koks likimas laukia nepavykusios terasos? Ar nebus bandoma kaip nors viską užglaistyti? Ar net ir tiesiogine prasme, užlieti ant viršaus papildomą betono sluoksnį. Palaukim.

JONAS PURVANECKAS, Tarybos narys. Lietuvių liaudies patarlė teigia: ką darai, daryk gerai. Pas mus kurį objektą nepaimsi, viskas yra slepiama – tai rangovai, tai kainos, tais sutartys, tai medžiagos. Lygiai tas pats ir su šituo objetu. Mįslių daugiau negu kažkokio aiškumo.

Pie minusinės temperatūros galima pilti betoną, yra kuris neužšąla. Tačiau kam taip skubėti? Matyt norėjo ant ledo užlieti. O gamta paėmė ir pavedė.

Šiaip vertinu blogai. Reikia dirbti kruopščiai. Nes klaidos pakankamai brangiai kainuoja.

Man labai gaila, kad šitaip švaistomasi pinigais ir kad mūsų rajonas juokina visą Lietuvą. Jau seniai metas pasimokyti iš savo pačių klaidų.

VIDMANTAS MATEIKA, Tarybos narys. Šito galima buvo tikėtis. Kodėl? Todėl kad mes niekaip nepasimokome.

Tad pradėsiu nuo pradžių. Darbus perkame su projektavimu. Leidžiame statybininkams susiprojektuoti patiems. (Kas tame blogo?) Tokiu atveju statybininkas susiprojektuoja taip, kaip jam patogiau dirbti, pigiau statyti ir kaip jam pačiam patinka. O jei pirktumėte projektavimo paslaugą, tuomet susitinkate su architektu, išsakote jam savo norus, vizijas, tuomet jis tai sudeda popieriuje.

Aptariama su visuomene ir tik tada priimamas galutinis projekto variantas. Ir tik tuomet užsakote pačią statybą. Pirmu variantu, statybininkas visada žino, kur gali sutaupyti užsakovo sąskaita ir dažniausiai taip padaro. Tad permokėjimas neišvengiamas. Apie tai plačiau pasikalbėsime vėliau.

(Jūs daug metų dirbate statybų sferoje, gal galite plačiau pakomentuoti, kas nutiko?) Man nieko naujo, kad šita aikštelė neatlaikė, deformavosi. Širvintose jau ne pirmas atvejis, kai statybos procese yra pažeidžiami tam tikri statybos reikalavimai. Žvelgiant plačiau, mano asmeniniai priekaištai pirmiausiai buvo dėl socialinio būsto statybų.

Visada sakiau, kad statinio ilgaamžiškumui apdaila ne taip svarbu, kaip nešančios konstrukcijos. Todėl ir atkreipiau dėmesį į socialinio būsto nešančias konstrukcijas. Mano pastabas žinojo ir administracijos direktorė, ir techninis prižiūrėtojas. Po mano pastabų buvo taisomi padaryti statybiniai brokai. Jau tada buvo keista kad nepaisoma elementarių statybos reikalavimų.

Kas nutiko? Visiška nekompetencija lėmė tokį incidentą. Kai liejama perdanga, turi susirinkti klojiniai. Tai reiškia, kad formuojami statramsčiai, statomi ant kieto pagrindo, tada perdengiama sijomis, užsideda paklotas, surenkamas armatūros karkasas ir liejama perdanga. Šioje vietoje statybininkai susistatė savo statramsčius tiesiai ant ledo.

Suprantu, jei tai būtų Sibiras, kur ledo storis metras ir daugiau, gal ir būtų gerai. Bet mūsų žiemos tam nepritaikytos ir tokios statybos technologijos netinkamos. Niekaip nesuprantu tų specialistų, kurie pasirinko tokį sprendimą.

Esmė ta, kai supylė betoną, ledas neatlaikė ir statramsčiai nugarmėjo po ledu į vandenį gerą pusę metro. Klojinys dar laikosi aplink kolonas, kurios yra kaip šios konstrukcijos atramos. anksčiau įbetonuotos. To pasekoje estrada yra banguota kaip Baltija. Armatūra išlinko, susiformavo netaisyklingos formos. Aš manau, tai dabar reikėtų ją visiškai demontuoti ir statyti iš naujo. Deformuotas pagrindas neatitinka nei armatūrų išdėstimą,nei pačios konstrukcijos leistinus nuokrypius. tai tikrai ta konstrukcija bus nepatikima ir nesaugi.

(Kiek toks ardymas gali kainuoti?) (Skaičiuoja) Vizualiai spėju, kad plotas per 400 kv.m. Pagal betono kiekį, nuostolis gali siekti 30 tūkstančių eurų ir demontavimas apie dešimt tūkstančių.

(Kito varianto nėra?) Manau nėra. Mūsų žmonės yra išradingi gali pasiūlyti ant viršaus užpilti naują sluoksnį betono kad išlygintų pagrindą ir suformuotų keletą laiptelių užlipimui. Tačiau tai, mano manymu, nebus saugus statinys ir neatitiks statybos techninių reikalavimų (STR) .

Labai keista, kad vadovai leido šitaip dirbti. Juk asmeninę atsakomybę prisiima tech.priežiūra, darbų vadovas prieš kiekvieną betono pylimą patikrinta konstrukcijos atitikimą reikalavimams, deda savo parašus. Nesuprantu, kodėl pasirinko ledą kaip atramą kovo mėn betono pylimui. Suprasčiau, jei tokie darbai būtų atliekami viduržiemyje. O dabar… juk jau pavasaris.

Turiu įtarimų, kad tai ne paskutinė nesėkmė. Pati aikštė taip pat išėjus įšalui gali sukelti problemų. Ar nesusiformuos pavasarį duobės? Ypač toje vietoje, kur yra nenudrenuoti kapiliariniai vandenys. O apie kreivų bortų taką aplink tvenkinį jau rašėte.

Akivaizdu, kad buvo labai skubama. Darbai vyko net šventinėmis dienomis. Dauguma saviveiklininkų, besirenkančių į kovo 11-osios šventę, taip pat ir aš, matėm dirbančius statybininkus. Skuboti sprendimai ir paskubomis atliekami darbai priveda prie tokių nuostolių. Kas juos padengs – neaišku. Bet mums, kaip gyventojams kyla labai daug klausimų dėl kompetencijos atliekant statybos darbus. Todėl noriu jūsų skaitytojams priminti, kad pareiškiau norą savivaldybės administracijai sudaryti man, kaip Tarybos nariui, sąlygas susipažinti su statybų paslaugų pirkimo dokumentacija ir statomais objektais . Deja, visi norai gula į popierinį dialogą . Gal bijoma, kad pamatysiu daugiau, nei kažkas norėtų?

Šiuo metu IRDAIVA darbuotojai bando paslėpti įkalčius nuo visuomenės ir visų. Tvora yra uždengiama medžiaginiu uždangalu, kad niekas nesimatytų. Galime numanyti, kad stengiamasi nuo visuomenės paslėpti tikrąją situaciją.