Politika | 7 MIN.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicija kaltina valdančiąją Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koaliciją pasyviai reaguojant į Nacionalinės žemės tarybos (NŽT) ketinimus įvesti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) aplink Vilniaus rajone esantį „Vilniaus paukštyną“. Pasak tarybos nario ir kandidato į merus Gedimino Kazėno, surinkta informacija leidžia teigti, jog dėl ginčus įplieskusios padėties Vilniaus rajono savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. Politikas neatmeta, jog dėl galimai švaistomų valstybės pinigų kreiptis į teisėsaugą.
G. Kazėnas: kreipdamasi į valstybines institucijas, savivaldybė bando nusimesti atsakomybę
Reaguodami į kilusį visuomenės nepasitenkinimą, Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlė spręsti susiklosčiusią situaciją ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą – tai leistų sumažinti SAZ dydį. Tačiau toks kelias nėra įmanomas dėl pačios savivaldybės neįvykdytų darbų, Eltos redakcijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Kazėnas. Pasak jo, 2017 m. liepą nutarus atlikti Vilniaus rajono gyvulininkystės plėtros studiją, tačiau, nors ir įvyko viešasis pirkimas, studija nebuvo atlikta.
„Šiuo sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės taryba uždraudė bet kokias kitas galimas „Vilniaus paukštyno rekonstrukcijas“ ir tuo pačiu poveikio aplinkai vertinimą“, – Eltos spaudos konferencijų salėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Kazėnas.
Politikas pabrėžė – savivaldybė nėra padariusi namų darbų, todėl konfliktai dėl gyventojų ir verslo pasitaiko gana dažnai. Jis kėlė klausimą, kodėl ši studija iki šiol nebuvo atlikta, nepaisant to, jog viešasis pirkimas įvyko – buvo sudaryta 22,869 tūkst. eurų sutartis, o laimėtojui buvo sumokėtas ir „nedidelis“ avansas.
„Reikėtų pagalvoti, jeigu rangovas dingo, bent jau kreiptis į teisėsaugą, kad išieškotume sumokėtus pinigus. Galų gale, jeigu tas pirkimas žlugo, reikėtų iniciuoti naują pirkimą. Savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis ir įpareigojantis“, – nurodė kandidatas į merus.
Jis neatmetė galimybės, jog dėl galimai iššvaistytų lėšų, politikas kreipsis ne tik į tarybą, bet ir į teisėsaugos institucijas.
„Jeigu bus kaip visada – kažkoks nenoras, informacijos slėpimas, ignoravimas ir panašiai – neatmetu tokio klausimo“, – svarstė politikas.
Visgi, kandidato į merus nuomone, dabartinis Vilniaus rajono valdžios elgesys primena bandymą nusimesti atsakomybę – vietoje to, kad atliktų neužbaigtus darbus ir užpildytų likusias spragas, savivaldybė pasikreipė į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją ir patį AB „Vilniaus paukštyną.
„Bandymas nusimesti nuo savęs tam tikrą atsakomybę ir ją permesti kitoms valstybės institucijoms rodo tam tikrą nesąžiningumą prieš savo Vilniaus rajono gyventojus. Čia turbūt, galima konstatuoti sisteminę Vilniaus rajono bėdą“, – konstatavo jis ir priminė Avižienių bei Bendorėlių atvejus, kai gamyklas siekta statyti „po gyventojų langais“.
A. Gedvilienė: kreipimasis į Seimą nedemonstruoja noro spręsti problemą
G. Kazėnui antrino ir partietė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. Ji akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo teritorijų planavimo klausimais yra ypatingai svarbus. Be to, pastebėjo parlamentarė, susiklosčiusią situaciją paaštrino ir tai, jog šių metų pabaigoje baigiasi klaidos taisymo procedūra, pagal kurią įregistruoti SAZ galima palengvintu būdų. Politikė įsitikinusi, kad savivaldybės lyderiai galėjo skirti daugiau pastangų šių procesų valdymui ir gyventojų informavimui, o ne permesti problemas Seimui.
„Ta energija, kuri galėjo, bet nebuvo skirta ūkio subjektams informuoti, ką mes planuojame padaryti, ko mes tuo siekiame, kokia yra mūsų rajono strategija, ir kartu žmonių informavimas būtų nuėmęs visas įtampas ir būtų leidęs laiku paruošti tam tikrus dokumentus, kuriuos mes jau būtume atsinešę ir uždėję Registrų centre be tokio didelio konflikto ir suprantamo gyventojų pasipriešinimo“, – spaudos konferencijos metu teigė politikė.
„Tas pasikreipimas į Seimą, likus iki įstatymo konkrečių normų galiojimo porai mėnesių, nėra visiškai sąžiningas ir nedemonstruoja tikro noro spręsti problemą. Tai rodymas, kad mes esame, matome problemą, bet permetame jos sprendimą kažkam kitam – ir taip neturėtų būti“, – neabejojo A. Gedvilienė.
Siekiant išspręsti į SAZ patenkančių sklypų savininkų problemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė su parlamentarų grupe įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas. Tą, pasak jos, paskatino padaryti ir gautas skundas, kurį pasirašė 2,5 tūkst. vietos gyventojų. Anot parlamentarės, šiuo projektu į sanitarinę apsaugos zoną patenkantiems sklypams, kuriuose jau daugelį metų vyksta gyvenimas, komercinė, visuomeninė veikla, būtų pritaikyta išimtis ir SAZ ribojimai negaliotų. Įstatymą Seimas svarstys skubos tvarka, tad viliamasi jį priimti dar iki naujųjų metų.
„Dabartinis mūsų įstatymo projektas, vis dėlto, yra išimtis. Vis dėlto, žmonių nuosavybės dokumentuose Registrų centre atsiras žyma, kad jie patenka į SAZ, bet jiems tiesiog netaikomi jokie apribojimai. Vis dėlto, siektume, kad įmonės atliktų poveikio sveikatai vertinimą ir mažintųsi savo SAZ“, – nurodė ji.
A. Gedvilienė pažymėjo, kad jos vadovaujamas komitetas siekia sistemiškai spręsti SAZ klausimus, todėl kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė įvertinti SAZ turinį.
„Turime ir poveikio aplinkai vertinimą, ir poveikio sveikatai vertinimą, taršos leidimų prevencijos išleidimų tvarką, per kuriuos jau reikalaujama įmonėms investuoti į mažiau taršius arba netaršius gamybos procesus“, – aiškino ji.
„Siekiame sutelkti visą taršą tik konkretaus objekto teritorijoje – ar SAZ beturi prasmę egzistuoti kaip tokios, kadangi jos tiesiog nuleidžiamos ir riboja gyventojus“, – svarstė politikė.
ELTA primena, kad nesutarimai tarp gyventojų, verslo ir valstybės institucijų Vilniaus rajone kilo po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė ketinanti 1 km spinduliu aplink tris AB „Vilniaus paukštyno filialus nustatyti sanitarines apsaugos zonas (SAZ), nors tuomet į jas patektų Rudaminos, Juodšilių, Kalviškių ir Valčiūnų gyventojų privatūs sklypai su pastatytais gyvenamaisiais namais, taip pat visuomeninės paskirties sklypai, kuriuose veikia ir ugdymo įstaigos. Apie planuojamus pokyčius gyventojai sužinojo rudens pradžioje.
Sanitarine apsaugos zonos išskiriamos kaip teritorijos, kurios yra žalingos žmogaus sveikatai. Jose draudžiama statyti gyvenamosios, ugdymo, kultūros, poilsio, apgyvendinimo ir kitokius bendruomeninės paskirties pastatus ar į ją pakeisti esamus, juos atitinkamai rekonstruoti. Šiose zonose be apribojimų plėtojami ūkinės veiklos pastatai. Taip pat į sanitarinę zoną patekęs nekilnojamasis turtas praras dalį vertės.
Lapkritį Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl SAZ įvedimo kreiptis į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją ir patį AB „Vilniaus paukštyną“.
Paukštyno direktorius Tadas Sprindžiūnas savo ruožtu tikina, kad susidariusi situacija įmonei „kelia didžiulį susirūpinimą“, ji ketina palaikyti bet kokį sprendimą, kuris būtų palankus ir bendruomenei.
Kilusį ginčą šios Vilniaus rajono bendruomenės ketina spręsti teismuose, tam ruošia kolektyvinį ieškinį.
Siekiant išspręsti į SAZ patenkančių sklypų savininkų problemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė su parlamentarų grupe įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas. Anot parlamentarės, šiuo projektu į sanitarinę apsaugos zoną patenkantiems sklypams, kuriuose jau daugelį metų vyksta gyvenimas, komercinė, visuomeninė veikla, SAZ ribojimai negaliotų.
etaplius TV
0
