REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Rugsėjo 3 d. 08:21

Opozicija įvertino mokesčių reformą: tai visiškas konservatorių fiasko

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


276979

Opozicijai priklausantys Seimo nariai teigia, kad valdančiųjų sutarimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatorių inicijuojama mokestinės sistemos pertvarka patyrė visišką fiasko.

Valdantiesiems oponuojantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad konservatoriai neišdiskutuotą įstatymų paketą bandė Seime prastumti vienašališkai, net neieškodami kompromiso su mažesniaisiais koaliciniais partneriais. Jų teigimu, bandymas dėl šios pertvarkos diskutuoti „gabaliukais“ įneš tik dar daugiau chaoso, o didžioji dalis atsakomybės dėl šios konservatorių nesėkmės krinta finansų ministrei Gintarei Skaistei.

S. Skvernelis: matome visišką konservatorių atsitraukimą

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad konservatorių inicijuojama mokesčių reforma patyrė visišką fiasko. Politikas atkreipia dėmesį, kad tai rodo koalicinėje taryboje priimtas sprendimas dėl mokesčių reformos paketo diskutuoti dalimis.

„Tai yra fiasko, kurio buvo galima tikėtis. Konservatorių diktatas mažesniems koalicijos partneriams šį kartą, matyt, nesuveikė ir mes turime visišką atsitraukimą. Dar blogesnis dalykas bus, jeigu jie pradės viską stumdyti gabaliukais. Tada bus visiškas chaosas“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Vietoje esminės rekonstrukcijos turėsime tik žolės pažalinimą ir bordiūrų pabaltinimą“, – vaizdingais pavyzdžiais situaciją įvertino politikas.

Ekspremjeras mano, kad liberaliosios koalicinės partijos nutarė nepalaikyti konservatorių inicijuojamos mokesčių reformos, suvokdamos, kad toks sprendimas būtų pražūtingas artėjančiuose rinkimuose.

„Artėja rinkimai ir tos politinės partijos, mažesnieji satelitai, kurie buvo įsikirtę į valdžios postus, pradeda galvoti. (...) Visiškas nesusipratimas būtų, kad abi liberalios partijos elgtųsi visiškai priešingai prieš liberalią politinę filosofiją ir pasisakytų už mokesčių didinimą. Tai liberalioms partijoms būtų smūgis žemiau juostos“, – pabrėžė S. Skvernelis.

R. Budbergytė: tai tiesioginė finansų ministrės atsakomybė

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė taip pat antrina S. Skverneliui, akcentuodama, kad sprendimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatoriams sutarimo su koalicijos partneriais nepavyko priimti.

„Šis sprendimas rodo, kad valdantiesiems nepavyko susitarti. Deja, bet konservatoriai, kaip pagrindinė valdančiųjų dalis, nesiekė dialogo ir pateikė mokesčių pertvarkos paketą nesuderinusi su savo koalicijos partneriais pagrindinių, esminių klausimų“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

Politikė atkreipia dėmesį, kad net po mokesčių reformos paketo pateikimo konservatoriai nebandė ieškoti jokių rimtesnių kompromisų ne tik su opozicinėmis frakcijomis, bet ir su koalicijos partneriais. Todėl R. Budbergytė įsitikinusi, kad sprendimą svarstyti mokesčių paketą atskirais segmentais konservatoriai priėmė suvokdami, jog reikiamų balsų reformos priėmimui neužteks.

„Staiga jiems paaiškėjo, kad to pritarimo nebus, nepaisant to, kokių pasiūlymų bus priregistruota. Juo labiau kad labai audrinta reakcija buvo ir visuomenės, verslo organizuotų struktūrų“, – sakė ji.

Socialdemokratė taip pat pabrėžia, kad konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis.

R. Budbergytė mano, kad mokesčių reformos nesėkmė nemaža dalimi yra asmeninė finansų ministrės Gintarės Skaistės atsakomybė.

„Darbo grupė, kuriai vadovavo viceministrė Bilkštytė, ilgai ilgai kūrė įvaizdį, kad vyksta kažkoks dialogas, kad yra kviečiamos įvairios organizacijos, nevyriausybinis sektorius, verslo asocijuotos struktūros, klausiama jų nuomonės. Tačiau po ilgo laiko paaiškėjo, kad tai buvo tik imitacija“, – teigė R. Budbergytė.

„Tai yra tiesioginė finansų ministrės atsakomybė, kad ji šio proceso nesugebėjo suvaldyti ir suorganizuoti, kad tas socialinis dialogas tikrai vyktų, o ne būtų imituojamas“, – pabrėžė ji.

A. Mazuronis siūlo ministrei svarstyti apie atsistatydinimą

Panašiai mąsto ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Politikas tikina, kad koalicinės tarybos sprendimas mokesčių reformą svarstyti etapais rodo, jog iš mokestinės pertvarkos „nieko nebus“. Pasak jo, finansų ministrė G. Skaistė po tokio „kracho“ turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą.

„Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra akivaizdus, kad iš mokesčių reformos nieko nebus. Finansų ministrė mažų mažiausiai turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą, nes po tokio kracho jos 3 metų darbo toks koalicijos partnerių reformos įvertinimas reiškia ne ką kita, kaip tiesioginį ir labai aiškų nepasitikėjimą finansų ministre ir jos darbu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, jog posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Birželį Seimui pateiktų mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose vyko rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.

Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA