Opozicija grįžo dirbti į Seimo salę – tikisi daugiau geranoriškumo iš valdančiųjų

Seimo opozicija antradienį po beveik dviejų savaičių boikoto grįžo dirbti į plenarinių posėdžių salę ir joje žada likti nepriklausomai nuo to, kaip bus balsuojama dėl jų antiinfliacinio paketo projektų.

„Pagrindinės dvi žinios – pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, reikia skaitytis su opozicija, turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjams, ir ta žinia yra pasakyta ir valdantieji suprato. Tikiuosi, kad tas supratimas bus ilgalaikis ir tvarus, geranoriškumo opozicijos atžvilgiu bus daugiau“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Opozicijos atstovai pirmadienį pažadėjo grįžti į Seimo salę, jei į antradienio darbotvarkę bus įtraukti projektai dėl pridėtinės vertėms mokesčio lengvatų, nepamokestinamojo pajamų dydžio kėlimo iki minimalaus mėnesinio atlyginimo, ilgesnio nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo termino, mažesnio degalų akcizo. Šių projektų pateikimas numatytas antradienio rytiniame posėdyje.

S. Skvernelis sakė laukiantis, kad po pateikimo projektams bus pritarta ir dėl jų bus diskutuojama Seime, tačiau patvirtino, jog liks vakariniame posėdyje nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų.

„Be abejo“, – į klausimą, ar dalyvaus vakariniame posėdyje, atsakė S. Skvernelis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis teigė, jog frakcijai užteks projektų pateikimo, ir tikėjosi, kad parlamentas grįš į normalų darbo ritmą.

„Jei nepalaikys (po pateikimo), bus nepalaikyta. Man asmeniškai užteks ir mūsų frakcijai, manau, užteks, kitų frakcijų reikia klausti, sudėtinga už kitas frakcijas kalbėti“, – žurnalistams prieš posėdį sakė A. Mazuronis.

Jis patvirtino, jog „darbiečiai“ dalyvaus vakariniame posėdyje: „Tai žinoma, duok Dieve, kad grįšime į normalų darbą ir tai ne laikinas koks nors reiškinys, o nuolatinis sveiko proto sugrįžimas į parlamentą“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikėjosi, jog konfliktas Seime išspręstas.

„Vakar buvome susitikę dialogo grupėje, kalbėjome apie situaciją, jos išsprendimo būdus, ir opozicijos buvo labai stiprus pageidavimas, kad jų klausumai atsirastų darbotvarkėje, ir ne šiaip sau darbotvarkėje, o rytinėje jos dalyje, pirmajame šios dienos posėdyje. Į tą siūlymą, prašymą, buvo atsižvelgta ir manau, kad tai pakankamos priežastys tam ,kad ta situacija Seime pagaliau išsispręstų“, – prieš posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Opozicija siūlo šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai gyventojams laikinai iki 2023-ųjų balandžio 30 dienos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilygintų minimaliai mėnesio algai (MMA). NPD nuo birželio siekia 540 eurų, o MMA šiuo metu yra 730 eurų.

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, o Akcizų įstatymo pataisomis – sumažinti akcizą degalams. 

Opozicija Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotavo nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.

Spręsti konfliktui Seime buvo sukurta dialogo grupė.

Pirmadienį su valdančiųjų ir opozicijos atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė jų „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“, teigė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.