Opozicija apie Vyriausybės programą: jokių garantijų, kad pažadai bus vykdomi

Opozicinės Seimo frakcijos teigia nepalaikysiančios 19-osios Vyriausybės programos, nes, prisimenant pasikeitusius sprendimus po rinkimų, nėra garantijų, kad bus vykdomi ir programos įsipareigojimai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė ketvirtadienį gyrė programą už tai, kad daugelyje sričių numatomas Ingridos Šimonytės Ministrų kabineto darbų tęstinumas, ir kritikavo už lengvabūdišką požiūrį į „neribotas biudžeto išlaidas, naujas mokestines lengvatas ir labai ribotas papildomų pajamų galimybes“.

Anot jo, pagal programą papildomos pajamos – kuklios, apie 70 mln. eurų, tuo metu išlaidų poreikis – milijardinis.

M. Lingė teigė, kad negalima palaikyti valdančiosios daugumos, kurioje dirba už antisemitizmą teisiamas partijos pirmininkas.

„Negalima palaikyti daugumos, kuri apsisprendė dirbti su partijos lyderiu, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs priesaiką dėl antisemitizmo, pasižymi prokremline retorika ir veiksmais bei destruktyviu, cinišku požiūriu į žmones, į smurtą, bei elementarų žmogiškumą“, – sakė konservatorių seniūnas.

„Negalime dalyvauti legitimizuojant padorumo politikoje ir viešajame gyvenime devalvaciją“, – pridūrė jis. 

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ rinkėjai paskaitę Vyriausybės programą jau turėtų jaustis apgauti.

„Tie, kas balsavo už didesnes išmokas, jau netrukus mokės didesnius mokesčius, tie, kas balsavo už geresnės kokybės keliukus, gaus kelių mokesčius. Balsavusieji už nepraskolintą Lietuvą gavo pažadą valstybės skolą didinti jau kitais metais“, – sakė ji.

„Svarstant programą ir balsuojant dėl jos ir naujosios Vyriausybės neapleidžia jausmas, kad neturėtume pernelyg sureikšminti tų žodžių ir sakinių, kurie yra parašyti Vyriausybės programoje. Kodėl? Nes patirtis rodo, kad ši koalicija geba ir mėgsta stebinti. Galima sakyti, kad tai staigmenų Vyriausybė ir tuo galėjo ne kartą įsitikinti tie, kas balsuodami už premjerę V. Blinkevičiūtę gavo premjerą G. Palucką, balsuodami už socialdemokratus ir centro kairės politiką gavo R. Žemaitaitį, balsuodami už antisisteminę „Nemuno aušrą“ gavo aplinkos ministrą Laisvės partijos steigėją, kuris galbūt turi nebaigtų Aplinkos ministerijoje“, – vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė 19-osios Vyriausybės programoje rado ir buvusios „valstiečių“ programos punktų, tačiau ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, iš kokių lėšų bus vykdomi pažadai.

„Iš programos ir būsimų ministrų pasisakymų susidaro įspūdis, kad daugiau pajamų tikimasi gauti ne tik iš ekonomikos augimo, bet ir progresyvesnių mokesčių bei šešėlinės ekonomikos. Štai čia ir prasideda neaiškumai, kam ir kiek bus padidinti mokesčiai“, – sakė ji ir nuogąstavo, kad iš pradžių žadėjus labiau apmokestinti tik turtinguosius dabar jau kėsinamasi į vidutines pajamas gaunančių gyventojų pinigines.

Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su gaunamų pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio. 

Žadama užtikrinti atlyginimų augimą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kasmet didinti neapmokestinamą pajamų dydį „siekiant jį maksimaliai priartinti prie minimalios mėnesinės algos“, taip pat sparčiau kelti pensijas, panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antrąją pensijų pakopą, kartu leidžiant neribotam laikui sustabdyti įmokas į pensijų fondus. 

Vyriausybės programos projekte – planai įkurti kelių fondą, skirtą valstybinių kelių tvarkymui bei naujos infrastruktūros juose statyboms, siekti, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių jau 2028 metais viršytų šalies metinį suvartojimą, taip pat kuo rečiau vartoti iš dujų pagamintą elektros energiją. 

Centro kairės Vyriausybė taip pat ketina leisti vartotojams vienu metu sudaryti sutartis su keliais elektros tiekėjais, o smulkiems ir pažeidžiamiems – naudotis visuomeniniu tiekimu.

Žadamas ne mažesnis kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir karinį patarimą atitinkantis gynybos finansavimas.

Centro kairės Vyriausybę po Seimo rinkimų sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Ji turi užsitikrinusi 86 balsus parlamente.