Politika | 5 MIN.
Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos formuotojams diskutuojant dėl veiksmų prieš žiemą bei laukiant žinių iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio apie priimtus sprendimus, su ministru anksčiau šią savaitę diskutavę opozicijoje esantys parlamentarai nesitiki išgirsti konkrečių, Lietuvai palankių naujienų. Pažymima, kad iniciatyvą iš ministro turės perimti prezidentas – jau ES šalių vadovų lygyje.
Visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutuoja, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas, oficialiu kvietimu – „pasidalinti požiūriais“.
Lietuvai posėdyje atstovaus D. Kreivys, trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) pristatęs, kokios pozicijos laikysis. Jis šią savaitę teigė, kad Europoje nėra „sidabrinės kulkos“ energetinei krizei Europoje išspręsti, tad abejojo, kad susitikę ministrai sutars dėl konkrečių veiksmų.
„Turime plačią diskusiją, kuri, panašu, kad greitų rezultatų neduos. Energetikos taryboje nesitikiu greitų sprendimų“, – dar antradienį Seime teigė D. Kreivys. Jis neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į Europos vadovų tarybą (EVT).
Darbo partijos frakcija Seime prašė trečiadienio ERK posėdyje surengti bent valandos diskusiją, po kurios būtų galutinai patvirtinta, kokią poziciją penktadienį turėtų pateikti D. Kreivys. ERK pirmininkės pavaduotojas, frakcijos narys Vytautas Gapšys teigė po posėdžio susidaręs nuomonę, jog konkrečių sprendimų iš Briuselio laukti neverta, nors vylėsi sulaukti bent mažų pokyčių.
„Sunkiai tikėtina, kad penktadienį bus pasiektas susitarimas“, – Eltai sakė V. Gapšys.
„Norime, kad vyktų maži pokyčiai. Jie nebus tokio lygio, kurie galėtų išspręsti susidariusią krizę, bet jei įvyktų bent jau minimalūs pokyčiai, jau būtų geras ženklas, kad mes pradedame kontroliuoti situaciją“, – teigė jis.
Pasak politiko, D. Kreivys ERK pristatė tam tikrus konkrečius punktus, kokių ES sprendimų Lietuva sieks. Tačiau V. Gapšys teigė supratęs, kad konkretus Bendrijos energetinės politikos planas veikiausiai paaiškės spalį – po EVT, į kurią vyks prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kai kurie punktai yra sudėlioti, kai kurie yra labai konkretūs, ką turime pasiekti. Jei tai pavyktų padaryti, būtų gerai. Bet panašu, kad rytoj pats ministras išvažiuoja žinodamas, kad galutinis rezultatas nebus pasiektas ir atitinkamai viskas persikels į EVT“, – kalbėjo V. Gapšys.
Artimiausias formalus EVT susitikimas numatytas spalio 20–21 d., kuomet, tikėtina, jau bus prasidėjęs šildymo sezonas. V. Gapšys svarstė, kad jeigu Lietuvoje norima greitesnių sprendimų, G. Nausėda galėtų raginti kitų šalių lyderius dar iki tol sušaukti neeilinį ES lyderių susitikimą.
„Jei prezidentas imtųsi iniciatyvos ir pasiektų, kad EVT įvyktų anksčiau ir mes turėtume rezultatą greičiau, nei dabartinis europinis tempas, Lietuvai tai būtų didelis pasiekimas“, – teigė V. Gapšys.
Kitas ERK pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Arvydas Nekrošius savo ruožtu sakė, kad Lietuvos pozicijai komitete pritarta vienbalsiai.
„Mūsų pozicija buvo tikrai tikėtina, aptarta pakankamai visų ir vienbalsiai visų pritarta. Ji niekuo neišskirtinė – tiesiog eiliniai prašymai, eiliniai pageidavimai, kas ir buvo planuota“, – Eltai teigė A. Nekrošius.
Vis tik jis taip pat laikėsi pozicijos, jog penktadienį Lietuvai palankių naujienų nebus, kadangi skiriasi jos ir didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Vokietija, nuomonės, kokiais būdais energijos kainos turėtų būti valdomos.
„Bent jau kiek teko girdėti kitų šalių nuotaikas, kažkokių grandiozinių, Lietuvai naudingų sprendimų ten nebus priimta. Ten pagrinde dominuoja Vokietija, o Vokietijos pozicijos Lietuvai nėra pačios parankiausios, bent jau mūsų elektros rinkai“, – kalbėjo A. Nekrošius.
Briuselyje Bendrijos politikai turėtų kalbėti, kaip būtų galima pakeisti dabar galiojančią elektros kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią galutinę kainą rinkoje lemia brangiausias tiekimo pasiūlymas – iš dujų.
Tarp galimų veiksmų siūloma įvesti elektros gamybai naudojamų bei iš Rusijos importuojamų dujų kainų „lubas“, apriboti didelius viršpelnius uždirbančių atsinaujinančių energijos šaltinių parkų valdytojų perteklines pajamas, kitas priemones.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pasiūlė mažinti elektros vartojimą didelės paklausos laikotarpiais ir nustatyti rusiškų dujų importo kainų viršutinę ribą, kad būtų galima spręsti aukštų elektros kainų problemą.
etaplius TV
0
