„OP Corporate Bank“ pagerino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2 proc.

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę –  bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., daugiau nei buvo projektuota praeitą ketvirtį – 1,5 proc. Tuo metu 2025 m. augimo prognozė palikta nepakeista – 3 proc. BVP.

„Pirmoje metų pusėje stabiliai augusi Lietuvos ekonomika yra perėjusi į augimo fazę ir toliau liks joje – BVP palaipsniui auga, tam teigiamą įtaką daro didėjantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris yra gerokai atitrūkęs nuo kitų Baltijos valstybių. Nors eksporto rinkų paklausa Lietuvoje išlieka gana silpna, valstybės investicijos auga sparčiai“, – apžvelgia „OP Financial Group“ vyriausiasis ekonomistas Joona Widgren.

„Toks augimas nėra pats aukščiausias istoriškai, bet lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuva atrodo gerai“, – pristatydamas prognozes vertino ekonomistas.  

Lietuvos BVP per pirmus šešis šių metų mėnesius augo 2,1 proc. tad iki metų pabaigos išsilaikys panašus augimas kaip ir metų pradžioje.

„OP“ ekonomistas pastebi, kad nors eksportas šalyje vis dar nusilpęs, aukšti pasitikėjimo rodikliai bei išaugusios realiosios pajamos ir nominalusis darbo užmokestis skatins vartojimą ir augimą.

„Matome nukritusį infliacijos ir palūkanų lygi, tai turėtų paskatinti namų ūkius vartoti, kas prisidės prie privataus vartojimo ir ekonomikos. Tikimės, kad būtent privatus vartojimas bus vienas iš faktorių, prisidedančių prie ekonomikos augimo šiais ir kitais metais“, – tikino jis.

Banko ekonomistai skaičiuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje augs daugiau nei tikėtasi anksčiau ir sieks 2 proc. Anot jų, kitais metais šis rodiklis sudarys 3 proc. ir bus didžiausias tarp Baltijos šalių.

Juntami skirtumai tarp Baltijos šalių: Estijos augimą gali sulėtinti mokestiniai sprendimai

„OP“ ekonomistai Baltijos šalių augimo perspektyvas vertina nevienodai. Jų prognozėmis, šiais metais Latvijos BVP augs 1,1 proc., kitais pasieks 3 proc. augimą ir bus toks pat kaip ir Lietuvoje.

Visgi Estijoje situacija kitokia – šiemet laukiama 0,5 proc. ekonomikos susitraukimo, o kitais metais tikimasi 3,5 proc. augimo – didžiausio tarp Baltijos šalių. Visgi, kaip pabrėžė J. Widgren, jei Estijoje bus vykdomas fiskalinės politikos griežtinimas ir mokesčių didinimas, augimas sulėtės apie procentą – iki 2,5 proc. ir bus lėčiausias tarp valstybių.  

„Mes esame apskaičiavę, kad jeigu fiskaliniai sprendimai bus priimti ir mokesčiai bus didinami, augimas bus 1 proc. punktu lėtesnis“, –  aiškino J. Widgren, pastebėdamas, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas ypač paveiks namų ūkių vartojimo galimybes.

Ekonomistas priminė, kad Estija paskutinius 9 ketvirčius – daugiau nei 2 metus, patyrė BVP susitraukimą.

„Estijos BVP vis dar traukiasi, jau 9 ketvirčius iš eilės ir nuspėjame, kad ši tendencija visus metus išliks neigiama. Visgi, vėlesniais ketvirčiais tikimės tam tikro pagerėjimo“, – sakė J. Widgren.

Skaičiuojama, kad metinė infliacija Latvijoje šiemet sudarys 1,5 proc. ir bus mažesnė nei Lietuvoje. Kitais metais ji turėtų siekti 2 proc.

Tuo tarpu Estijoje infliacija bus didesnė nei prognozuota birželį – ekonomistų teigimu, šiais metais ji sieks 3,8 proc., o kitais sumažės iki 2,5 proc. Visgi, čia taip pat pastebimas tam tikras mokestinių pakeitimų pavojus – infliacija gali kiek pagreitėti.

„Paslaugų sektoriaus infliacija Estijoje per didelė, tad šalis nepasieks 2 proc. tikslo taip greitai, kaip kitos Baltijos valstybės. Visgi, tikimės, kad tikslas artimoje ateityje bus pasiektas“, – pastebėjo „OP Financial Group“ vyriausiasis ekonomistas.

Laukiama dar labiau mažėjančių palūkanų

Iš rugsėjo 12 d. vyksiančio Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios Tarybos posėdžio tikimasi gerų žinių – jo metu turėtų būti patvirtintas antrasis šių metų bazinių palūkanų normų mažinimas 25 baziniais punktais iki 3,5 proc. „OP“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB šiemet tai padarys dar kartą gruodžio mėnesį.

„Verslo pasitikėjimo rodikliai auga, įmonės gana drąsiai planuoja investicijas į technologinę pažangą ir verslo plėtrą. Pakankamai diversifikuoti Lietuvos verslo sektoriai, šalies dydis ir geografinė padėtis prisideda prie spartesnio ekonomikos augimo, todėl ekonominė situacija Lietuvoje yra palankesnė nei kitose Baltijos šalyse“, – pastebi „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė.

Jos teigimu, dar labiau mažėjant palūkanų normoms ir atsigaunant eksportui, augs ir įmonių bei privačios investicijos, o tai dar labiau skatins ekonomikos augimą.

Lietuvos nedarbo lygis yra aukščiausias tarp Baltijos šalių

Nedarbo lygis Lietuvoje, lyginant su birželio mėnesiu, šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 8 proc., Estijoje jis laikosi ties 7,5 proc. riba. Latvijoje šis rodiklis yra mažiausias tarp Baltijos šalių ir sudaro apie 5 proc.

Kitaip nei Lietuvoje, gyvenamųjų pastatų statyba apsunkino Latvijos ir Estijos ekonominę situaciją dėl didelių išlaidų ir ekonominio neefektyvumo. Pasak „OP“ ekonomistų, būsto kainų kilimas visose Baltijos šalyse stabilizavosi.

„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas yra penktas didžiausias bankas Lietuvoje pagal verslo paskolų portfelio dydį. Birželio pabaigoje portfelis siekė 1,3 mlrd. eurų, kurie yra įlieti į Lietuvos ekonomiką. Verslo bankas dirba su didžiosiomis ir lyderiaujančiomis vidutinio dydžio įmonėmis.