Onkologinių ligų stigmos: kodėl nereiktų bijoti chemoterapijos?

Nemaža visuomenės dalis bijodama išgirsti vėžio diagnozę, šiandien vis dar vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Sveikatos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad onkologinės ligos nebėra nuosprendis, nes šiandien Lietuvoje jau prieinami inovatyvūs ir efektyvūs gydymo būdai, vienas iš jų yra chemoterapijos derinimas su radioterapija, hormonoterapija bei kitais gydymo metodais.

Kas yra chemoterapija?

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojo-onkologo chemoterapeuto Vytauto Brasiūno, chemoterapija piktybinių navikų gydymui buvo pradėta taikyti XX amžiaus viduryje pirmiausia gydant kraujo vėžį, sarkomas, po to kitus piktybinius navikus, o šio gydymo pradininku yra laikomas Dr. Sydney Farber, kuris dirbo JAV, Bostono vaikų ligoninėje.

„Po pirmųjų sėkmingų bandymų gydyti chemoterapija, ši sritis medicinoje pradėjo sparčiai vystytis ir šiomis dienomis piktybinių navikų gydymui jau turime daug veiksmingų vaistų, be to, toliau tęsiami intensyviai klinikiniai tyrimai, ieškant naujų chemopreparatų. Diagnozavus piktybinį naviką, gydymui yra taikoma chirurgija, chemoterapija, radioterapija, gydymas hormonoterapija, biologinės terapijos, imunoterapijos. Chemoterapija yra svarbus gydymo metodas, kadangi daugeliu atveju vėžys jau yra diagnozuojamas kaip metastatinė liga - tokiu atveju būtent chemoterapija tampa pagrindiniu gydymo metodu. Siekiant pagerinti gydymo veiksmingumą, chemoterapija taip pat yra skiriama kartu su radioterapija, su biologine terapija, taip pat su imunoterapija“, - pasakoja V. Brasiūnas.

Sunkiau pakeisti žmonių požiūrį

Gydytojo teigimu, nors onkologinių ligų gydymo būdai per pastaruosius dešimtmečius gerokai patobulėjo, tačiau kur kas sunkiau pakeisti nusistovėjusį žmonių požiūrį. Chemoterapija šiandien yra vienas iš pagrindinių onkologinių ligų gydymo metodų, vis dar sulaukiančių kontraversiškų vertinimų.

Konsultacijų metu pacientai ir jų artimieji dažniausiai klausia, ar tai bus sunkiai toleruojamas gydymas, kiek jis truks, kokie bus gydymo rezultatai, ar žmonės bus darbingi gydymo metu, ką daryti, kad gydymas būtų lengviau toleruojamas.

„Šiuo metu yra daug informacijos apie onkologines ligas ir jų gydymą: viešoje erdvėje, internete, ji yra paprastai prieinama. Taip pat žmones dažnai jau žino apie tai iš bendros patirties: sirgo artimieji, pažįstami. Ligonius stengiamės kuo geriau informuoti apie gydymą, apie pašalinius reiškinius, ką daryti, jeigu jie pasireiškia, kad svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ligoniams duodame specialiai paruoštas instrukcijas. Iš praktikos galiu pasakyti, kad pacientai šiuo metu labiau rūpinasi savo sveikata nei anksčiau ir laiku kreipiasi konsultacijai pas gydytoją, į ligoninių skubios pagalbos skyrius – taip išvengiame gydymo komplikacijų ir kitų galimų problemų“, - pastebėjo gydytojas-onkologas chemoterapeutas V. Brasiūnas.

Šiuo metu yra sukurti nauji gydymo metodai kaip imunoterapija, tačiau chemoterapija ir toliau išlieka vienu pagrindinių sisteminio gydymo metodu, kuris pasižymi greitesniu veiksmingumu, taip pat priklausomai nuo ligos stadijos duoda geresnį terapinį efektą nei kiti gydymai.

„Nors chemoterapija gali sukelti šalutinius poveikius, tačiau šiuo metu yra skiriami tokį poveikį minimizuojantys arba išvis eliminuojantys vaistai. Onkologiniai susirgimai apskritai šiandien yra gydomi kompleksiškai, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, todėl ir taikomi įvairūs gydymo metodų deriniai“, – sako V. Brasiūnas.

Kada skiriama chemoterapija?

Pasak gydytojo, pavyzdžiui, gydant prostatos vėžį chemoterapija skiriama jau išplitus ligai į limfmazgius, kaulus, vidaus organus. Pradinėse ligos stadijose ši liga gydoma chirurgija, radioterapija, hormonoterapija, o jeigu liga nėra agresyvios formos, tai ligonis kurį laiką gali būti ir aktyviai stebimas ir tik ligai progresuojant, aktyviai gydomas. Šiuo metu praktikoje yra plačiai taikomi ir naujos kartos veiksmingos hormonoterapijos.

„Chemoterapija skiriama kai prostatos vėžys nepasiduoda gydymui ir toliau progresuoja ar jau diagnozavus metastatinę, tai yra išplitusią ligą, kuomet kitų gydymo metodų ir hormonoterapijos jau nepakanka. Gydymui chemoterapija mes šiuo metu galime skirti taksanų grupės vaistus bei kitus specifinius chemopreparatus, jeigu ligos forma yra reta. Daugeliu atveju chemoterapija, gydant prostatos vėžį, yra veiksminga. Gydymo metu ligą galima efektyviai kontroliuoti, žymiai prailginant laiką be ligos progresavimo, išgyvenamumą, sumažinant komplikacijų riziką“, - pabrėžė NVI gydytojas.

Pasak jo, nors chemoterapija gydant prostatos vėžį paprastai yra gerai toleruojama, tačiau šalutinių poveikių gali būti.

„Kaip jau minėta, su chemoterapija taip pat yra skiriami ir kiti vaistai, kurie padeda išvengti šalutinių poveikių, sėkmingai gydyti nenutraukiant chemoterapijos. Taikant minėtus gydymo metodus, taip pat ir chemoterapiją galima pasiekti optimaliausių rezultatų konkrečiam ligoniui. Šiuo metu tiriami nauji chemoterapiniai vaistai, kurių veiksmingumas bus nustatomas pagal ligoniams atliekamus genetinius tyrimus. Nacionaliniame vėžio institute jau keletą metų tiriami pacientų genetiniai žymenys, tikintis, kad tai ateityje padės lengviau parinkti kiekvienam pacientui konkretų, jam labiausiai tinkantį vaistą prostatos vėžio gydymui“, - pažymėjo gydytojas-onkologas chemoterapeutas V. Brasiūnas.

Gyvenimo būdo įpročiai – lemtingi

Kaip skelbia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika, nors sergamumas vėžiu kasmet auga po 1 procentą, tačiau mirtingumas – mažėja.

Specialistų teigimu, tai, kad mažėja mirtingumas, sergant onkologinėmis ligomis, lemia vis didėjanti ir gerėjanti onkologinių ligų diagnozė dar ankstyvoje stadijoje. Priežastys, kodėl didėja sergamumas onkologinėmis ligomis – įvairios. Vėžiu nesusergama staiga, jam išsivystyti reikia laiko ir pastaraisiais dešimtmečiais ryškėja vėžio „jaunėjimo“ tendencija.

Paradoksalu, kad šiandien, kai yra visos galimybes maitintis ir gyventi sveikiau bei daug kalbama apie sveiką gyvenseną, vėžio vystymasis labiausiai siejamas su žmogaus elgsenos įpročiais. Skaičiuojama, kad net 30 proc. onkologinių susirgimų nulemia gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai, kurių mastai itin dideli tarp jaunesnio amžiaus gyventojų.