Olimpiečiui iš Alytaus trūko olimpinę dvasią įkvepiančios žiūrovų minios

Į olimpiečių gretas Tokijuje įsirašęs alytiškis šaulys Karolis Girulis tiki, kad į olimpinę areną jis dar tikrai užlips ir nors olimpiadoje neišnaudojo maksimalių galimybių, savo rezultatu liko patenkintas. „Olimpinis startas nėra šiaip naujas startas. Tai labai reikšmingas įrašas sporto karjeroje“, – sakė sportininkas, pasidalijęs dar visai šviežiais olimpinės dvasios įspūdžiais. Sportininkas sako, kad pastarosios, besirungiant tuštutėlėse arenose be žiūrovų, išties pritrūko.

Pandeminės nuotaikos – kiekviename žingsnyje

Pasak jo, gyvenimas olimpiniame miestelyje buvo gan uždaras, nes pandeminės nuotaikos buvo jaučiamos kiekviename žingsnyje. Karolis pasakojo, kad sportininkams teko saugotis užsikrėtimų galimybių ir dėl to buvo griežtai ribojami kontaktai, veiklos, judėjimas. Esą Tokijo, pačios Japonijos gyvenimo teko matyti tik tiek, kiek matėsi iš olimpinio miestelio teritorijos.

„Matėme tik savo kambarį ir tik kartais išeidavome pasivaikščioti po olimpinį miestelį. Daug laiko praleisdavome autobuse, kuris mus veždavo iki olimpinės šaudyklos. Socialinės veiklos išties trūko, o tos dvi savaitės prabėgo gan įtemptai, tačiau visi suprato, kad situacija sudėtinga. Galiausiai nė vienas nenorėjo rizikuoti savo olimpiniais pasirodymais. Matėme, kad kai kuriems sportininkams to nepavyko išvengti“, – apgailestavo alytiškis.

Šaulys iš Alytaus sako, kad tuščios arenos varžybų metu taip pat davė savo – labai trūko tiek lietuvių olimpiečių komandos, tiek olimpinę dvasią įkvepiančių žiūrovų palaikymo.

„Kiekvienas sportininkas stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo aplinkos, šalies. Kai aukščiausio lygio varžybose jautiesi vienišas, trūksta palaikymo, emocijų, tenka daugiau dirbti su savimi. Tos žiūrovų minios daugelyje sporto šakų labai trūko. Juk olimpiada yra renginys, pasauliui parodantis, kas yra vienybė, palaikymas, atkaklumas, ryžtas“, – kalbėjo K. Girulis.

Kelialapis į olimpiadą sportininkui nebuvo netikėtas, esą to tikslo jis siekė tendencingai. „Kartais reikia 99 kartus pralaimėti, kad pasiektum tą vienintelę reikšmingą pergalę. Tikrai sportuosiu toliau ir kelsiu sau aukščiausius tikslus, tačiau dabar reikia pailsėti, kad vėl užsiauginčiau alkį naujiems sportiniams tikslams“, – sakė šaulys ir patvirtino sieksiąs kelialapio į Prancūzijos Olimpines žaidynes.

Pasigenda valdžios dėmesio sportui

Pasiteiravus, kaip jis vertina faktą, kad Lietuva šiemet Olimpinėse žaidynėse liko su vos vienu sidabro medaliu, neslėpė apmaudo, kad Lietuva turėjo pačią mažiausią sportininkų delegaciją per visą nepriklausomybės laikotarpį. Be to, esą labai trūksta politinio požiūrio į profesionalų sportą ir būtent tam dabar ne patys geriausi laikai.

„Sportininkai tampa individualiais federacijų atstovais, kuriais niekas nesirūpina, jie patys ieško profesionalios pagalbos. Tai labai atsiliepia tiek olimpiečių skaičiui, tiek veteranų karjeroms, tiek rezultatams. Neskiriamos jokios papildomos lėšos, o šalies valdžia į tai žiūri tik kaip į pasipelnymo šaltinį ir būna labai malonu, kai kažkas iš olimpiados grįžta su medaliu, nori pasigirti čempionais, tačiau, kai ateina laikas ką nors gero duoti sportui, jis lieka užribyje. Valstybė į profesionalų sportą turėtų žiūrėti kaip į pavyzdį ateities kartoms“, – kalbėjo K. Girulis.

Jis pabrėžė, kad sportui jau dabar vietą užleidžia kompiuteriai, virtualūs dalykai, dėl ko nukenčia visuomenės tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata.

Sportininko įsitikinimu, bendros sporto tendencijos nėra džiuginančios, nes talentingų sportininkų Lietuvoje lieka vis mažiau. Karolis neabejoja, kad, jeigu kiekviena sporto šaka turėtų savo talentą kaip sektiną pavyzdį, tuomet ir sportinis visuomenės aktyvumas būtų didesnis.

Sportuoti skatina ir savo vaikus

Karolis šaudymo sportą atrado būdamas dvylikos.

„Mūsų karta augo lauke. Jeigu dabar vaikus išvaryti į lauką reikia su šlepete, tai seniau su šlepete reikėdavo juos parginti namo. Žaidėme, indėnus, kaubojus, šaudėme, gaudėme, medžiojome. Apie šaudymo užsiėmimus sužinojau iš savo močiutės, ji ir pasiūlė išbandyti save šaudyme. Taip ir likau šiame sporte, o ji tapo mano gyvenimo dalimi. Nesigailiu dėl to nė vienos dienos“, – tikino sportininkas.

Jis patikino, kad jo paties vaikai – aštuonmetė dukra ir šešiametis sūnus – yra aktyvūs, sportuoja ir nors yra dar labai maži, jie dalyvauja įvairiuose sportiniuose renginiuose. Be to, jie daug laiko su tėčiu praleidžia ir šaudykloje, patys bando šaudyti.

„Sportas yra labai gera įvairių savybių ugdymo mokykla. Čia ir disciplina, ir tikslo siekimas, ir mokymasis dirbti su savimi, savo emocijomis, ir atsakomybė, ir taisyklės. Labai svarbu visa tai ugdyti nuo mažų dienų, o sportas tam yra labai tinkamas būdas“, – įsitikinęs Karolis.

Alytaus sporto bazei – olimpiečio komplimentai

Alytuje gyvenantis sportininkas labai aukštai vertina mieste sukurtą sporto infrastruktūrą. O kalbėdamas apie šaudymo sportą, jis pabrėžė, kad Alytaus sporto ir rekreacijos centre yra geriausia šaudykla Lietuvoje, į kurią treniruotis atvyksta kitų šalių sportininkai.

„Iki pilnos komplektacijos trūksta mažo kalibro šaudyklos. Tai padėtų pritraukti žymiai daugiau užsienio sportininkų. Per pastaruosius dešimt metų Alytus labai stipriai pažengė sporto infrastruktūros srityje, o aktyvus gyvenimo būdas čia nuolat skatinamas įrengiant naujas aktyvumui skirtas erdves“, – sakė olimpietis.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“