Okeaninė žvejyba: nulinė ešerių kvota, krevetes jau leista gaudyti

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos žvejų tolimuosiuose žūklės rajonuose laimikis gali būti perpus menkesnis nei praėjusiais metais. Nepaisant koronaviruso pandemijos pasaulyje, vykdoma žvejų priežiūra vandenynuose nenutrūksta, tačiau Lietuva savo įsipareigojimų iš dalies įvykdyti negalėjo dėl karantino. Šiuo metu įvairios šalys ginčijasi dėl draudimų gaudyti tam tikras žuvų rūšis kai kuriuose rajonuose taikymo, tačiau eiliniai žvejai žūklės sąlygomis užjūryje per daug nesiskundžia.

Baltijos jūros žvejų situacija dėl draudimo gaudyti menkes, švelniai tariant, prasta, verslinę žvejybą Kuršių mariose norima apskritai uždrausti, ketinama stabdyti ir žvejybą priekrantėje. O kaip gyvena Lietuvos žvejai, žuvis gaudantys Atlanto, Ramiajame vandenynuose? Gal jų taip toli vandens platybėse COVID-19 nepasiekia? Gal tolimuosiuose žūklės rajonuose dėl pandemijos sustabdyta laivų kontrolė ir atsirado geresnės sąlygos veikti brakonieriams?

Pavasarį pasirodė žinia, kad COVID-19 įsisuko į žvejybos laivus, daugiausia į Ispanijos. Taigi nepasitvirtino teiginys, kad jūroje jūrininkų koronavirusas nepasiekia.

Bandoma pasinaudoti situacija

„Kai kurios valstybės bandė pasinaudoti pandemijos situacija. Rugsėjį vykusioje Šiaurės Vakarų Atlanto komisijos sesijoje Rusija labai aktyviai pasisakė už tai, kad inspektoriai nesilaipintų į žvejybos laivus, nes gali užnešti žvejams pasaulyje paplitusį virusą. Tačiau iki lipimo į laivą Europos Sąjungos (ES) inspektoriai jūroje prabūna bent tris savaites, taigi būna savotiškame karantine. Be to, kadangi inspektuojami laivai dideli, juose įmanoma išlaikyti saugų atstumą. ES sprendimas - fizinės žvejybos laivų patikros turi būti vykdomos. Todėl ir toliau planuojamos misijos jūroje.

Šiuo metu visose šalyse inspekcinė veikla nėra stabdoma taip, kaip buvo daroma pavasarį. Ūkio subjektai taip pat dirba. Per pirmąjį karantiną buvo reikalinga valstybės institucijų pagalba jūrininkams grįžti namo. Šiomis dienomis nebėra taikomas toks apribojimas, todėl jūrininkai gali grįžti netrukdomi, jiems nereikia net izoliuotis“, - teigė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Eglė Radaitytė.

Didesnė našta Ispanijai ir Portugalijai

Paklausta, kaip inspektoriai kontroliuoja žvejybos laivus, kai pasaulyje siaučia koronavirusas, E. Radaitytė atsakė: „Fizinė kontrolė per pirmą karantiną buvo per atstumą: laivai tik plaukė, o lėktuvai skrido pro šalį. Tuo metu buvo labai apribotos fizinio kontakto veiklos. Dabar jau nebėra tokių griežtų apribojimų.

Mes, Lietuvos inspektoriai, priklausantys ES inspektorių būriui, nenutraukiame savo fizinės kontrolės, ji tik ribojama dėl išvykų į užsienį. Šiemet savo įsipareigojimų mes neįvykdėme, nes buvo labai sunku organizuoti keliones į kitas šalis. Be to, labai pasikeitė inspektavimo jūroje sąlygos, misijos jūroje pailgėjo iki poros mėnesių, dalis jų buvo atšauktos arba perkeltos į kitus laikotarpius. Nusprendėme nerizikuoti.

ES įsipareigojimai dėl to nenukentėjo, nes juos įvykdė kitos valstybės narės. Į ateitį žiūrime optimistiškai, kai tik leis galimybės, kai būsime atviresni pasauliui ir vėl galėsime keliauti, atkursime ir šią svarbią savo veiklos dalį. Tačiau mūsų žvejybos subjektų priežiūra tolimuosiuose rajonuose tikrai nenutrūksta: kompiuteris, telefonas, interneto ryšys - ir mūsų darbas tęsiasi.“

Pasak jos, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, organizuoja didžiąją dalį tarptautinių veiklų, susijusių su priežiūros funkcijomis tose vietose, kur vyksta žvejyba, taip pat ir Baltijos jūroje. Agentūra užtikrino galimybę inspektoriams dalyvauti stebėsenos ir kontrolės procesuose. Kadangi kai kurių šalių žuvininkystės inspektoriai negalėjo atvykti į laivus, šiemet didesnė našta tolimuosiuose rajonuose teko Ispanijos ir Portugalijos inspektoriams. Žinoma, inspekcinis laivas galėtų atplaukti į Klaipėdą inspektorių, tačiau daugeliu veiksmų atžvilgiu tai būtų tiesiog per brangu.

E. Radaitytės teigimu, kontrolė Baltijos jūroje taip pat nenutraukta. „Mūsų inspektoriai yra pasirengę, aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis, skydeliais, kaukėmis, pirštinėmis ir pan. Be to, turime užsitikrinę galimybę esant rizikai testuoti savo inspektorius. Visi laivai stebimi tiek, kiek reikia.

Tarptautinis bendradarbiavimas toli gražu nenutrūko, turime daugybę posėdžių nuotoliniu būdu. Tiesiog fiziškai neįmanoma dalyvauti visoje veikloje, kiek jos yra šiandien. Ne paslaptis, nerimą mums kelia ir „Brexit“, kadangi mūsų laivas „Margiris“ kartais žvejoja Jungtinės Karalystės vandenyse, tad iškyla žvejybos galimybių klausimas. Šiuo metu jis ten gaudo silkes ir žvejyba jam sekasi neblogai“, - sakė skyriaus vedėja.

Laivų mažai, sugaunama daug

„Kartą mūsų sugavimų statistiką pateikiau Europos Parlamento užsakymu studiją rengusiam atstovui iš Italijos, kuris pasakė, kad tai nesąmonė. Esą visas Italijos laivynas, turintis tūkstančius laivų, tiek nesugauna. Kas kad mūsų laivų tik šeši, bet jie nepaprasti“, - šypsosi E. Radaitytė.

Pasak jos, vis dar skaudus lieka menkių išteklių Baltijos jūroje klausimas, žvejams jis labai rūpi, kaip ir darbai, vykdomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų įstaigų užsakymu. „Labai daug visokių sūkuriukų, todėl sakome, kad Baltija aistringa“, - teigia ji ir priduria, kad tolimuosiuose žūklės rajonuose tiek daug aistrų nekyla, tačiau darbų begalės.

Nors Lietuva turi nedaug okeaninės žvejybos laivų, tačiau jų pajėgumai dideli ir jie sugauna gana daug žuvų. Beje, šiuose rajonuose atsirado ir du papildomi transportiniai refrižeratoriai, priimantys produkciją iš žvejybos laivų. Jie priklauso „Limarko“ laivininkystės kompanijai. Rajonuose jų paprastai būna 3-6. Pasak E. Radaitytės, kadangi jie yra susiję su žvejyba, iš dalies yra laikomi žvejybos laivais ir prižiūrimi pagal nustatytus reikalavimus.

Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, šie metai, vertinant sugautų žuvų kiekį, gali būti kritiniai. Žuvų bus sugauta tikėtinai mažiau nei kritiniais 2018-aisiais. Atspirties tašku laikant 2014 m., bendri Lietuvos laivyno sugavimai per metus siekė 132 tūkst. tonų. Per devynis šių metų mėnesius preliminariais duomenimis sugauta žuvų apie 40 tūkst. tonų. Prognozuojama, kad šiemet laimikis bus visai nedidelis -apie 50-60 tūkst. tonų. Panaši situacija buvo 2018-aisiais.

Priežastys įvairios. Dažniausia priežastis - gamtinės sąlygos. Mauritanijos zonoje pastaruoju metu yra prasta situacija dėl išteklių, o ten sugautų žuvų kiekis sudaro gana didelę Lietuvos tolimojo žvejybos laivyno laimikio dalį. „Kai išteklių būklė prastėja, natūralu, kad ir žuvų sugaunama mažiau“, - aiškino E. Radaitytė.

Rusija prieš nulinę ešerių kvotą

Užpraėjusią savaitę vykusiame Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos, kurioje Lietuvai atstovauja ŽŪM, posėdyje kilo daug aistrų dėl tam tikros dalies ešerių žvejybos, t. y. dėl jų žvejybos Irmingerio jūroje. Mokslininkai teigia, kad šių ešerių išteklių būklė labai prasta. Posėdyje Danija, atstovaujanti Farerams ir Grenlandijai, pasiūlė 2021 metais įvesti nulinę jų žvejybos kvotą. „Nulinė kvota reikštų, kad stabdoma šios rūšies žuvų žvejyba, tačiau ne visos šalys su tuo sutinka. Pavyzdžiui, prieš ją pasisakė Rusijos Federacija. Ji balsavo prieš, vienašališkai skirsis kvotą ir toliau žvejos. Deja, ir žvejyboje yra labai daug politinių momentų. Tačiau pati rekomendacija vis dėlto buvo priimta, nepaisant to, kad ES, neturėdama vieningo sutarimo viduje, susilaikė ir nebalsavo nei už, nei prieš. Priežastis - negauti mokslininkų įrodymai, kad tikrai reikalingos tokios radikalios priemonės“, - sakė E. Radaitytė ir pridūrė, kad, ko gero, ES vis dėlto neteko tos ešerių žvejybos kvotos kuriam laikui.

Dėl mokslininkų pateiktų išvadų viename iš NAFO (žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacija) zonos kvadrate įvestos naujos menkių žvejybos reguliavimo ir kontrolės priemonės. Šiame žvejybos rajone irgi siūlyta įvesti nulinę žvejybos kvotą, tačiau tam nebuvo pritarta: jų sugavimų kiekis tiesiog buvo sumažintas 70 proc. Lietuvos laivai menkių tuose vandenyse nežvejoja, daugiausia jas gaudo ispanai ir portugalai.

„Šie signalai rodo, kad vis daugiau atsiranda raudonų taškų, kuriuose buvo sugaunama per daug žuvų arba gamtoje įvyko reikšmingi pokyčiai, todėl, atsižvelgiant į mokslininkų pateiktas rekomendacijas, įvedami ribojimai. Suprantama, kad drausti žvejybą vienerius metus dažnai jau nebeužtenka. Paprastai draudimas pratęsiamas trejus, penkerius, o kartais ir dešimt metų. Baltijos jūroje jau yra patvirtintas kvotų reglamentas 2021-iesiems. Lietuvai menkių žvejybos kvota sumažinta apie 70 proc. Tai, suprantama, kelia daug nerimo“, - sako E. Radaitytė.

Šiemet išskirtinė krevečių žvejyba

Po beveik dešimties metų Lietuva grįžo į Šiaurės Vakarų Atlanto vandenis. Pernai buvo sutarta, kad tam tikra apimtimi šiemet galima leisti žvejoti krevetes. Pasak E. Radaitytės, lietuviai vieni iš pirmųjų išplaukė jų gaudyti.

2021 metais Lietuvai tame NAFO rajone yra skirtos 145 dienos, kaip ir šiemet, o visai ES - 823 dienos. Mūsų šalis turi 25 proc. ES krevečių žvejybos galimybių tame rajone, didžioji dalis priklauso estams - daugiau kaip 50 proc., latviai turi 123 dienas. Taigi trys Baltijos šalys turi didžiausią tarp ES valstybių narių krevečių kvotą NAFO 3M rajone.

Be šių jau paminėtų tolimųjų žvejybos rajonų, Lietuvos žvejai žvejoja prie Mauritanijos ir Maroko krantų. Beje, Mauritanijos protokolas pratęstas dar vieneriems metams, o naujas vis dar nepasirašytas. Stringa tam tikros derybinės pozicijos. Tačiau galimybės žvejoti toje zonoje nėra nutrauktos, jos išliks visus ateinančius metus. Ten galės žvejoti trys Lietuvos laivai. Maroke žuvis gaudo du mūsų šalies laivai. Po sausio paprastai jie grįžta į Mauritaniją.

Žūklės sąlygos nepablogėjo

„Mes dirbame ir ačiū Dievui, kol kas mums viskas gerai, iki šiol dar neatsivežėme COVID-19. „Situacija dėl koronaviruso pasaulyje aštrėja, suprantama, kad ir mes su tuo susiduriame. Mūsų biure daug žmonių tikrai nesilanko, bet jūrininkai ateina dėl sutarčių. Laikomės visų saugumo reikalavimų ir iki šiol dar neturėjome nė vieno užsikrėtusiojo nei tarp biuro darbuotojų, nei tarp žvejų.

Mes toli nuo visų rūpesčių, su kuriais žvejai susiduria vietinėje rinkoje. Šiemet mums netgi trūksta kvotų, kurios skiriamos Europai, bet žvejyba yra žvejyba, kai kada sekasi, o kai kada ne. Suprantama, problemų pasitaiko, pavyzdžiui, kurioje nors šalyje susiduriama su tam tikrais apribojimais, su jos taisyklėmis, tačiau visos jos yra išsprendžiamos. Žvejybos sąlygos turint omenyje pastaruosius pasikeitimus iš esmės nepablogėjo“, - sakė UAB „Baltlanta“ direktorius Jonas Jonikas.

Kažkada turėjusi nemažai laivų, jau trejus metus „Baltlanta“, t. y. per J. Joniko direktoriavimo laikotarpį, žvejoja tik su dviem dideliais „Moonzund“ tipo laivais, gražiais pavadinimais „Ieva Simonaitytė“ ir „Simonas Daukantas“.

UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, kuriai priklauso laivas „Nida“ ir „Margiris, direktorius Aivaras Labanauskas komentuoti situaciją atsisakė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.