Odos apsaugos priemonės: kurie filtrai saugo geriau

Nors vasara jau artėja į pabaigą, tačiau saulėtų dienų tikėtina, kad dar bus ne viena, o ištuštėjusios miestų gatvės liudija, kad atostogų sezonas vis dar nepasibaigęs. Vaistininkai sako, kad viena populiariausių kosmetikos prekių šiuo metu vis dar yra apsaugos nuo saulės priemonės.

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologijos gydytoja rezidentė, edukacinio projekto „Odos akademija“ lektorė Iveta Gylienė sako, kad šiuolaikinės apsauginės priemonės nuo saulės paprastai yra plataus spektro – saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Pastarieji yra intensyviausi vasaros sezonu, keldami nudegimų grėsmę, skatina odos pigmentaciją bei onkologinių odos susirgimų išsivystymo riziką. Tuo tarpu UVA spinduliuotė yra vienas pagrindinių odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi nulemiančių veiksnių ir ji spinduliuojama vienodai visus metus.

Šios priežastys lemia tai, kad apsaugos nuo saulės priemonės turėtų būti naudojamos net ir pasibaigus vasarai. Kalbant apie išskirtinai žiemos sezoną, svarbus aplinkos faktorius yra sniegas, kadangi jis atspindi net iki 90 proc. UV spindulių, todėl saulės poveikis tokiomis sąlygomis kone padvigubėja.

Apsaugos filtrų skirtumai

Pagrindinis skirtumas yra apsaugą nuo saulės sukuriančių medžiagų kilmė, ar tai yra organiniai (cheminiai), ar neorganiniai (mineraliniai, fiziniai) UV spindulių filtrai. Neorganiniai filtrai veikia kaip veidrodis atspindėdami ultravioletinius spindulius, o organiniai filtrai – tai molekulės, gebančios sugerti kenksmingą spinduliuotę ir ją išsklaidyti šilumos pavidalu. Tokie filtrai veikia kaip UV spindulių nukenksmintojai, saulės poveikyje keisdami tik savo, o ne odos ląstelių molekulinės būsenos stabilumą.

Mineralinių filtrų pagrindinė sudedamoji dalis yra metalų oksidų dalelės. Dažniausiai naudojami yra cinko oksidas ir titano dioksidas.

„Pastarosioms medžiagoms būdingas nedidelis pralaidumas per odą ir fotostabilumas – gebėjimas apsaugoti nuo kenksmingų UV spindulių net ir ilgą laiką būnant saulėje. Dėl šių priežasčių tokius filtrus turinčios priemonės rekomenduojamos naudoti vaikams, jautrią odą turintiems, alergiškiems asmenims. Tam tikra prasme jos laikomos saugesnėmis. Vaistinėse prekiaujamų priemonių etiketėse ši informacija yra tiksliai nurodoma, taip pat galime pasikonsultuoti ir su vaistinės personalu“, – pataria gydytoja I. Gylienė.

Dažniausios klaidos

Kalbėdama apie pagrindines klaidas, kurias darome naudodami apsaugos nuo saulės priemones, pašnekovė teigia, jog dažniausiai žmonės apsauginius kremus nuo saulės pasitepa jau kurį laiką pabuvę saulėje, nors teisinga būtų tai atlikti iki išėjimo į lauką. Priemonės naudojama nepakankamai: teisingais kiekiais tepant apsaugines priemones nuo saulės, suaugusiesiems ant odos turėtų būti sunaudojama vidutiniškai 11 arbatinių šaukštelių kremo. Priemonės ištepamos netolygiai, praleidžiamos tam tikros atviros kūno zonos, pavyzdžiui ausys, kaklas, pėdos.

Kadangi kremuose esančios medžiagos gali būti skylančios saulės poveikyje, suaugę asmenys apsaugines priemones nuo saulės turėtų iš naujo panaudoti vidutiniškai kas 2-3 valandas, tuo tarpu vaikams šis intervalas yra trumpesnis ir kremas turėtų būti pakartotinai tepamas kas valandą.

Pamirštama, jog po maudynių vandens telkiniuose ar suprakaitavus kremu reikėtų pasitepti pakartotinai. Tai daryti derėtų net ir tuo atveju, jei ant kremo nurodyta, jog jis nepralaidus vandeniui. Reikėtų nepamiršti, jog dieną būdami saulėje, užsiimdami aktyvia veikla mes ne tik prakaituojame, tačiau kremas savaime nusivalo į drabužius ar yra nuvalomas rankšluosčiu ir t.t.

Kasdieniai kremai – su apsauga

Norint užtikrinti tinkamą apsaugą nuo žalingo UV spindulių poveikio, pageidautina, jog kasdien naudojamos higieninės ar dekoratyvinės kosmetikos priemonės savo sudėtyje taip pat turėtų apsaugą nuo saulės.

„Kaip jau minėjau, UV spinduliai mus veikia ne tik vasarą, tačiau ir žiemą, UVA spinduliuotės nesulaiko netgi debesuota diena ar langų stiklas, šie spinduliai yra pagrindinė fotosenėjimo priežastis. UV spindulių poveikyje silpnėja mūsų vietinis odos imunitetas, provokuojami onkologiniai odos susirgimai. Taigi, sveikatos atžvilgiu, apsauga nuo saulės pasižyminčios priemonės yra išties pranašesnės už paprastas, SPF neturinčias priemones“, – teigia gydytoja I. Gylienė.

Kiekvienam – individualus pasirinkimas

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad daugelis žmonių žino, kad turi saugotis saulės. „Kartais tenka paaiškinti, kad priklausomai nuo sezono ir saulės aktyvumo reikia naudoti skirtingo stiprumo priemones“, – sako R. Blynas.

Vaistininko pastebėjimu, dažniausi apsaugos nuo saulės priemonių pirkėjai – jaunesni arba vidutinio amžiaus žmonės. Vyresni rečiau naudoja, nes mano, kad visą gyvenimą nenaudojo tų kremų, tai ir dabar nereikia.

„Šiandien jau tikrai nėra taip, kad priemonės nuo saulės perkamos tik vasarą, daug kas nusprendžia vasarą prasitęsti šiltesnio klimato šalyse rudenį ar net žiemą. Be to, saulės spinduliai odą veikia ištisus metus, žiemą dėl sniego saulė itin kandi. Ne mažiau apsaugos nuo saulės priemonės reikalingos, kai keliaujame atostogų į šiltuosius kraštus“ – sako R. Blynas ir primena, kad apsaugos nuo saulės priemonės įprastai galima naudoti ne ilgiau vienerių metų. Jei jau vasarą atidarėte pakuotę, kitai vasarai ta priemonė jau nebetiks.