| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Liepos 26 dieną prestižiniame mados žurnale „Vogue“ pasirodė išskirtinis pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos interviu. Čia ji kaip niekad atvirai dalinasi savo patirtimi ir išgyvenimais karo siaubiamoje šalyje. Kaip jaučiasi moteris, kurios vyras, prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pasipriešinimo okupacijai simboliu visame pasaulyje? Ką reiškia nežinoti, kada vėl pamatysi ir ar apskritai dar pamatysi savo vaikų tėvą, ką reiškia bijoti dėl savo vaikų ateities ir nežinoti, kas bus rytoj?
Žurnalistės Rachel Donadio parengtame interviu pirmoji Ukrainos ponia apnuogino savo sielą ir itin jautriai kalbėjo apie pasaulį ir jos šeimos gyvenimą sukrėtusius įvykius. Kad parengtų šią išskirtinę publikaciją, žurnalistė keliavo ilgas valandas, rizikavo savo saugumu, turėjo pereiti gausybę patikrų. Su O. Zelenska ji susitiko griežtai įslaptintoje vietoje, interviu vyko smėlio maišais nuo grindų iki lubų apdengtoje patalpoje, saugant būriui kariškių.
„Tai buvo baisiausi mėnesiai mano ir kiekvieno ukrainiečio gyvenime“, – nelengvą pokalbį pradėjo O. Zelenska.
Pirmuosius karo mėnesius praleidusi slėptuvėje, O. Zelenska, kuriai, kaip ir jos vyrui, 44-eri, iškilo ir tapo savo tautos veidu – moters, motinos, empatiško žmogaus, kovotojos. Kovoja ji ne atvirame mūšio lauke, jos vaidmuo vis labiau krypsta į fronto diplomatiją. O. Zelenska susitinka su galingiausių pasaulio šalių lyderiais, skleidžia žinią apie Rusijos protu nesuvokiamą žiaurumą ir telkia visokeriopą pagalbą Ukrainos kariams į visiems žmonėms.
„Prašau to, ko niekada gyvenime nenorėčiau prašyti ir nemaniau, kad prašysiu: ginklų. Ginklų, kurie būtų naudojami ne kariauti, o apsaugoti savo namus ir teisę pabusti gyvam tuose namuose“, – kalbėjo Ukrainos prezidento žmona.
Nepaisant O. Zelenskos pastangų laikytis tvirtai, akivaizdu, kad karas ją paveikė ir tai išduoda kūno kalba. Interviu metu žurnalistė pastebėjo, kad moteris kartais labai jaudinasi, jos akys prisipildo liūdesio, ypač kalbant apie žuvusius vaikus, retsykiais ji tuščiu žvilgsniu žvelgė pro langą sukryžiavusi rankas ir jomis tarsi apkabino save, taip nevalingai bandydama apsisaugoti.
Nieko nuostabaus: juk vasario 24-ąją prasidėjus karui jos vyras V. Zelenskis tapo taikiniu numeris vienas, o ji ir jų vaikai – antruoju. Tai negali būti lengva. „Negaliu apie tai galvoti per daug, nes kitaip išprotėčiau“, – sakė O. Zelenska. Moteris stengėsi tiesiog negalvoti apie tai, kad jos vaikų gali bet kur tykoti žudikai, nes ta mintis būtų tiesiog nepakeliama.
Kai tą ankstų rytą prasidėjo karas, O. Zelenska buvo namuose prezidento rezidencijoje Kyjive su savo vyru ir dviem jų vaikais: 18 metų Oleksandra ir 9 metų Kyrylo. Moteris prisimena, kad prasidėjus Rusijos invaziniams veiksmams, V. Zelenskis apsivilko kostiumą, nuėjo į biurą ir paskelbė karo padėtį. Kai Rusijos tankai pradėjo riedėti į Kyjivą, jis persirengė kariniais rūbais ir griežtai atsisakė bėgti iš savo šalies.
Karo pradžioje V. Zelenskis buvo matomas visoje Ukrainoje ir pasaulyje, prašydamas JAV ir Europos siųsti ginklus ir pagalbą. O. Zelenska ir vaikai tuo tarpu dingo iš viešumos ir buvo priversti slapstytis. Buvimo vietas teko nuolat keisti, kad nebūtų susekti.
Moteris negalėjo bendrauti nei su vyru, nei su tėvais. Prieš karą ji kasdien kalbėdavosi su mama telefonu.
„Net nežinau, kaip būčiau išgyvenusi šiuos mėnesius, jei būtume buvę atskirai“, – apie vaikus kalbėjo ji. Saugumo sumetimais prezidentas negalėjo susitikti su vaikais.
„Jam šiuo atžvilgiu daug sunkiau. Jis kenčia. Kenčia ir vaikai, nes jie vienas kito nemato“, – sakė moteris su skausmu akyse. Paklausta, ko dabar labiausiai norėtų, O. Zelenska sakė, jog grįžti į normalų, įprastą gyvenimą.
„Gyvenome laimingą gyvenimą ir niekada nemanėme, kad taip nutiks. Taip, aš jaučiuosi izoliuota. Dabar net paprastas apsipirkimas parduotuvėje yra neįmanomas dalykas. Bet mes turime vilties“.
O. Zelenska vaidina svarbų vaidmenį šioje XXI amžiaus tragedijoje. Viešumoje ji stipri moteris, kuri eina aukštai iškėlusi galvą ir garsiai kalba pasauliui apie sukrečiančius įvykius Ukrainoje. Tačiau už namų durų ji yra paprasta moteris, mama, žmona, kuri jaučia baimę dėl savo vaikų, vyro, šeimos ateities. Nors stengiasi to neparodyti, jos kūno kalba išduoda, kaip dėl šių siaubingų įvykių sužeista siela.
Dieną, kai vyko šis interviu, rusai apšaudė Vinycios miestą. O. Zelenska buvo aiškiai sukrėsta. Savo padėjėjos telefone ji žurnalistei parodė antskrydžio metu žuvusio vaiko nuotrauką. Pasak publikacijos autorės, O. Zelenska dirba sunkiausią darbą, visiškai negalvodama apie save, tik apie savo šeimą ir Ukrainos žmones. Ši moteris nesibaimina dėl savęs, tik dėl kitų.
Baigiant interviu žurnalistė ištarė besitikinti, kad O. Zelenskos šeima greitai vėl galės kartu vakarieniauti prie to paties stalo. „Aš tik apie tai svajoju“, – tyliai ištarė pirmoji Ukrainos ponia.
0 0 0 2 1 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 1 1 0 0 0 1 0
0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 1 0 2 0 1 3 0 0 0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
