REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gegužės 26 d. 19:27

O. Scholzas: įsipareigojome labai greitai perkelti karius į Lietuvą

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


268441

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.

„Mūsų kariai yra Lietuvoje. Tam dar reikia infrastruktūros, kuri šiuo metu yra statoma. Taip pat įsipareigojome labai greitai perkelti karius (į Lietuvą – ELTA). Atliekame pratybas, kad tai būtų įmanoma įgyvendinti. Dislokavimas turi būti įmanomas bet kuriuo metu“, – Taline, po susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais, sakė Vokietijos lyderis, paklaustas, ar Berlynas gali pažadėti, kad paruošus reikiamą infrastruktūrą vokiečių kariai bus dislokuoti Lietuvoje nuolatos.

„Netrukus dalis šios brigados bus dislokuota Lietuvoje pratyboms“, – pridūrė jis.

O. Scholzas pažymėjo, kad Vokietija remia rytinį NATO flangą ir kitomis priemonėmis.

„Kalbant apie Vokietijos paramą rytinio NATO flango šalims, mes turime puokštę įvairių priemonių – ne tik Baltijos šalių regione. Mūsų parama yra gana įvairi“, – akcentavo Berlyno lyderis.

„Mes pasirengę apginti kiekvieną centimetrą NATO teritorijos nuo atakų. Tai aš pasakiau prieš metus Vilniuje ir aš tai pakartoju šiandieną Taline“, – patikino jis.

ELTA primena, kad Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu O. Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.

„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – balandžio pabaigoje vizito Berlyne metu teigė G. Nausėda.

Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.

Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.

Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada.

Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA