O mes darysim viską atvirkščiai!

Padarė trys draugai spaudos konferenciją.

Padarė trys draugai spaudos konferenciją. Apie tai sužinojau perskaitęs šį straipsnį Dėl geresnės ateities Šiauliai taps statybų aikštele (VIDEO) paklausiau, ką susėdę vyrai porina. Pirminis įspūdis buvo – nekompetencija įgavo veidą. Patys sau protingi, kam mums ta pasaulinė praktika, mes turime savo sistemą ir viskas bus gerai. Vis dėlto gal apie viską iš eilės.

Atvirkščiai I

Kiekvienas pabuvojęs kokiame pasaulio didmiestyje žino su kokiomis problemomis susiduria tie miestai – gaivus oras ir švarus vanduo. Geriamas vanduo yra turtas, kurį mes turime ir kurį lengva ranka nori laistyti į šonus meras su savo svita. Su geriamu vandeniu plaus transporto priemones, geriamą vandenį naudos gamyboje ar statybose ir t.t. Žodžiu, naudos ne pagal paskirtį. Jie to nesiūlo, o tiesiog privers taip daryti, nes tokiu būdu, anot jų, santykinai atpigs vanduo. Taigi, kai beveik visame pasaulyje, žmonės yra raginami saugoti žemės išteklius, tausoti vandenį, mūsų vietinė valdžia vandens siūlo naudoti daugiau ir ne pagal paskirtį ir PRIVERSTINAI. Kodėl neįvedus daugiau komunizmo mieste? Kas geriausiai mieste žino, kiek jums ar man, reikia vandens kubų per mėnesį? Meras Artūras Visockas. Nepirkit coca-colų, sulčių, mineralinio vandens parduotuvėse – gerkit iš krano, taip daugiau suvartosit vandens ir tokiu būdu "Šiaulių vandenys" galės atpiginti vandens kubo kainą. Arba, kad būtų dar paprasčiau, tiesiog, meras kartu su bendrovės "Šiaulių vandenys" direktoriumi galėtų nuspręsti, kiek per mėnesį vandens reikia kiekvienam gyventojui ir kaip sakė pats meras – tada visiems gerai. Mat Artūras Visockas žino, kas yra geriausia kiekvienam miestiečiui ir žino geriau už patį miestietį.

Pacituosiu merą – „aišku tą darysim kultūringai, įtikinėdami, niekas nesinori kokių perteklinių įtampų, bet tai yra akivaizdu, jeigu jau gyvenam šitame mieste, infrastuktūra yra patiesta, visi privalo ja naudotis.“ Ar girdėtas paradoksas savanoriškai-priverstinai? Mes jus įtikinsime, kad nebūtų įtampų, priverstinai naudotis.

"Šiaulių vandenų" generalinis direktorius Jonas Matkevičius sako, kad kuo didesnis pardavimas, tuo žemesnė kaina. Ar kaina priklauso, tik nuo pardavimo kiekio? O gal priklauso ir nuo to kaip efektyviai įmonė yra valdoma?

Atvirkščiai II

Yra tokia tarptautinė organizacija, kuriai priklausyti nori ir Lietuva, tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), jai Estija ir Latvija jau priklauso, o mes dar deramės. Lietuvių kalba apie ją informacijos nėra daug, bet yra angliškai (https://en.wikipedia.org/wiki/Organisation_for_Economic_Co-operation_and_Development). Vienas iš šios organizacijos privalumų – ji dalijasi gerąja pasauline praktika. Na ir vienas iš tokių gerosios praktikos pavyzdžių yra, kad valstybės ar savivaldybės įmonėse būtų įsteigtos NEPRIKLAUSOMOS valdybos. Čia kertinis žodis yra – nepriklausoma. Ką į tai sako mūsų gerbiami ponai Matkevičius ir Visockas? Mes nesuprantame, kam tai yra daroma. Galima būtų jiems paaiškinti, žinoma, galėtų patys bandyti rasti atsakymus, tačiau geriau daryti viską atvirkščiai, nes žino geriau. Man tai primena Dilberto principą, kuris sako, kad žmones pastato į vadovaujančias pareigas tam, nes niekur kitur jie netiktų. Įsivaizduokite jūs turite savo įmonę/verslą, ar jūs bent į kokias pareigas samdytumėte Visocką? Nuo vadovaujančių pareigų jį laikytumėt per patrankos šūvį. Na, bet miestą valdyti lengviau... Bet grįžkime prie valdybų. Šiai dienai Šiaulių vandenų valdybą sudaro 3 darbuotojai (vienas iš jų pats generalinis direktorius J.Matkevičius) ir 2 Šiaulių savivaldybės klerkės. Vargu ar mes tą valdybos sudėtį galėtume pavadinti nepriklausoma, ji priklausoma ir priklauso, nuo tų pačių dviejų asmenų, kurie ir šiaušiasi prieš nepriklausomas valdybas, tai minėtieji Visockas ir Matkevičius.

Meras mini, kad dabartinė situacija yra labai paprasta – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius per valdybą, gali atleisti Šiaulių vandenų generalinį direktorių. Geras kazusas gaunasi – administracijos direktorius praneša valdybos pirmininkui, kuris gi yra tas pats Matkevičius, kad norima atleisti generalinį direktorių Matkevičių. Žodžiu, turi atleisti pats save. O jeigu nenori jis savęs atleisti? Valdyba balsuos, o jeigu valdyba priklausoma, tai kaip ji nubalsuos?

Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo 2018 m. liepos 1 dienos, visos valstybės/savivaldybės įmonės privalės turėti nepriklausomas valdybas. Ir čia pirmas skambutis, tiek Matkevičiui, tiek Visockui. S.Skvernelis sako aiškiai – mes remiamės tarptautine praktika, remiamės EBPO rekomendacijos ir vyrai, ta jūsų telefoninė vadyba baigėsi, viskas. Paskambinau - suderinau nebėra, nebebus jokių žaidimų po stalu, viskas vieša, skaidru ir NEPRIKLAUSOMA. Po tokių žodžių, vyrams šiurpsta oda, meras klausia – kas vyksta? Ir pateikia tokius absurdiškus pavyzdžius, kad net gėda aptarinėti. Jie galimai jau numato, kad nepriklausomos valdybos remsis ne akcininko, kas šiuo atveju yra savivaldybė, pageidavimais, o kažkokiais savais norais. Arba, kad darys kažkokias „negeras veikas“, na tai perfrazuojant patį Matkevičių, o kas dali paneigti, kad dabar gerb. ponai Visockas ir Matkevičius nėra „susikukavę“ ir nedaro „negerų veikų“.

Kitas pavyzdys, kurį netgi du kartus kartojo prelegentai – nepriklausomos valdybos narys gyvena užsienyje (Londone), ką dabar daryti, klausia vyrai, nes darbe sprendimo reikia per dieną, per valandą. Čia yra kvintesencija viso nesuvokimo, ką daro valdybos narys. Nenoriu leistis į teoriją, paprastai kalbant, valdybos narys sprendžia strateginius klausimus, o ne kasdieninius darbus. Iš kitos pusės, aš suprantu, kad ponas Matkevičius turi peidžerį, o automobilyje klausėsi muzikos kasečių pagalba, o apie tokius dalykus, kaip video konferencija, nėra girdėjęs. Močiutė kalbasi skype pagalba su anūku, kuris emigravęs, močiutė supranta, o mūsų miesto vadovai – ne. Ką jau kalbėti apie elektroninio parašo galimybę, kai gali pasirašyti dokumentą būdamas kitame pasaulio gale. Bet čia jau 2017 metų technologijos, o jie įstrigę 1995 metais.

O aš, kaip miestietis, nenoriu būti įstrigęs 1995 metais ir nenoriu, kad miestas viską darytų atvirkščiai. Egzistuoja geroji praktika, kurią naudojo/naudoja išsivysčiusios valstybės ir mums tereikia paimti pavyzdį iš jų. Bet tam mes turime atsisveikinti su Visocku ir Matkevičiumi.