„O kai aš buvau gastrolėse Amerikoje...“

Prieš trejus metus surengta aktorių atranka, kurioje atsitiktinai dalyvavo, ir šį pavasarį JAV vykusios gastrolės – štai taip prasidėjo ir baigėsi Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus Kęstučio Šalčio avantiūra.

„Pietinia kronikų“ pirmtakas

Kas bendro tarp Šveicarijos rašytojo Pedro Lenzo romano „Čia aš Varatarius“ ir Šiaulių? Nežinantiesiems atsakymą rasti būtų sudėtinga, tačiau K. Šaltis lenkia pirštus. Pirmiausia, romaną į lietuvių kalbą, o tiksliau – į šiaulietišką šnektą, išvertė „Pietinia kronikų“ autorius Rimantas Kmita su vokiečiu Markusu Roduneriu, gyvenusiu Šiauliuose. Mintį, kad knyga galėtų virsti spektakliu, jo režisieriui Antanui Gluskinui pakišo šiaulietė teatrologė Nomeda Šatkauskienė. Pirmasis spektaklio skaitymas vyko Šiauliuose, o vaidino jame būrys šiauliečių. Vienas jų – „Sandoros“ progimnazijos direktorius.

Kad vyks atranka į spektaklį, K. Šaltis sužinojo atsitiktinai 2015 m. rudenį. Nusprendė nueiti – mokyklai kaip tik reikėjo dramos būrelio vadovo. Ieškodamas naujo darbuotojo, K. Šaltis ir pats susidomėjo aktorių atranka. Tačiau didelių ambicijų neturėjo.

„Tiesiog norėjau įdomiai praleisti laisvalaikį, įgyti patirties dramos srityje. Tad ateinu į atranką, o manęs klausia: „Knygą skaitei?“ – „Ne.“ – „Esi vaidinęs?“ – „Ne“, – pirmąjį aktorinį bandymą su šypsena prisimena jis. Tą patį vakarą K. Šaltis perskaitė P. Lenzo kūrinį ir ateinančias dienas Šiaulių universiteto bibliotekoje repetavo su keliolika scenos kolegų.

Nepraėjo nė savaitė ir vienoje miesto kavinėje įvyko pirmasis pasirodymas. „Tai buvo net ne pasirodymas, o, kaip vadino režisierius, skaitymai. Pasikvietėme draugų ir skaitėme jiems iš anksto sutartas knygos ištraukas. Jau tada keitėmės vaidmenimis: vienoje scenoje tu Varatarius, kitoje – jau kitas herojus, – sako K. Šaltis ir priduria: artimiausias jam – Varatariaus personažas. – Jis – pasimetusi dūšia. Toks vaidmuo tinka bet kuriam žmogui.“

Mokyklos direktorius – rizikingas sprendimas

Nuo pasirodymo prabėgo keletas mėnesių ir K. Šaltis sulaukė A. Gluskino skambučio. Režisierius pranešė, jog gavo finansavimą ir projektas virs pilnakrauju spektakliu. Pakvietė prisijungti.

Prasidėjo intensyvios repeticijos, dėl kurių mokyklos direktoriui teko imti atostogų. „Man buvo labai įdomu pažiūrėti, kaip vyksta repeticijos, kaip dirba režisierius. Iki tol galvojau, kad didžiausią dėmesį aktoriai skiria tekstui išmokti, o pasirodo, kad svarbiausia įsigyventi į personažą“, – sako K. Šaltis.

Repeticijose buvo užtvirtinta spektaklio koncepcija. „Režisierius norėjo, kad Varatarius būtų nevienalytė asmenybė – taigi visiems aktoriams teko juo pabūti. Apskritai, „pačiupinėjome“ beveik visus personažus“, – aiškina K. Šaltis. Išimtis – aktorines studijas baigusi Monika Geštautaitė, kuri vyrų nevaidino. Jai atiteko Varatariaus mylimosios Regulos vaidmuo.

Beje, savotiška išimtimi tapo ir pats K. Šaltis. Jis buvo vienintelis trupės narys, neragavęs teatrinio meno. „Jau grįžęs iš Amerikos, sužinojau, kad kiti mane laikė rizikingu ėjimu. Diskutavo, kaip čia bus – juk mokyklos direktorius: ar ras laisvo laiko, ar nemes pusiaukelėje? Bet, kaip suprantu, manimi nenusivylė“, – šypsosi šiaulietis.

Gegužę Vilniuje įvyko spektaklio „Čia aš Varatarius“ premjera. Tiesa, K. Šaltis joje nedalyvavo – buvo smarkiai peršalęs. Visos sudėties kolektyvas pasirodė kiek vėliau – Šiauliuose. „Spektaklis vyko Dailės galerijoje. Mūsų nuomone, kiek keistoka aplinka, nes spektaklis skirtas vaidinti baruose. Ten prie alaus bokalo vyksta buvusio narkomano Varatariaus išpažintis“, – sako K. Šaltis.

Paklaustas, ar nekankino baimės jausmas, mokyklos direktorius šypteli – prie auditorijos yra pripratęs: „Aišku, šiek tiek baimės, jaudulio būna, bet scenos panikos – ne. Apskritai, esu iš tų žmonių, kurie, esant spaudimui, dirba kokybiškiau.“

„Norite užsidirbti ar pakeliauti?“

2015–2017 m. K. Šaltis ir kiti aktoriai gastroliavo po Lietuvos miestus ir miestelius – spektaklis suvaidintas daugiau nei 30 kartų. 2017 m. gruodį vyko paskutinis pasirodymas – scenos kolegos netgi surengė atsisveikinimo vakarą. O po dviejų savaičių sužinojo, kad atsirado galimybė vaidinti JAV. Čia juos pakvietė Kaune viešėjusi Lietuvos išeivė, čikagietė Audra Janušauskienė.

„Ji mūsų paklausė: „Norite užsidirbti ar pakeliauti?“ Mano asmeninė pozicija buvo tokia: praeis 10 metų, aš sėdėsiu kur nors, mąsliai žiūrėsiu į tolį ir sakysiu: „O kai aš buvau gastrolėse Amerikoje...“ Vien už tai galėjau primokėti“, – juokiasi K. Šaltis.

Jo nuomonei pritarė ir kiti aktoriai, todėl pinigų JAV trupė neuždirbo, tačiau pakeliavo iki soties. Tris savaites trukusių gastrolių metu jie vaidino Manhatano, Vusterio, Long Ailando, Floridos, Ryno, Portlando ir Čikagos lietuvių bendruomenėms. Tuo pačiu turisto žvilgsniu patyrinėjo JAV miestus.

Gegužę iš gastrolių grįžęs K. Šaltis sako, kad lietuvių bendruomenės JAV – be galo draugiškos. Tiesa, gimtosios šalies labiausiai ilgisi vyresnio amžiaus išeiviai – jaunesnieji tarpusavyje bendrauja angliškai, kai kurie lietuviškai temoka kelis žodžius.

„Bendruomenėms prisistatydavau kaip Lietuvoje įsikūrusios Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius. Pasakodavau apie mūsų mokyklos nuotolinį lituanistinį mokymą, kuris suteikia galimybių net užsienyje gyvenantiems lietuviams nemokamai mokytis Lietuvos mokykloje. Daugelis susižavėjo, kad yra tokia galimybė išlaikyti lietuviškas šaknis“, – pasakoja K. Šaltis. Šaltis*, trumpam tapęs ne tik aktoriumi, bet ir nuotolinio mokymo ambasadoriumi JAV.*

Akinius keisdavo lęšiais, vyną – sultimis

Pasibaigus spektakliui, aktoriai neišsiskirstydavo. Tiek Lietuvoje, tiek JAV trupė leisdavosi į diskusijas su žiūrovais, atsakydavo į juos dominančius klausimus. Dažniausiai užduodamas – ar vynas, kurį geria spektaklio metu, tikras? „Rodos, tik vieną kartą per Kalėdas esame gėrę tikrą vyną. O taip visada būdavo vynuogių sultys, atskiestos vandeniu“, – gudrybę atskleidžia aktorius.

Tikroji K. Šalčio profesija žiūrovus stebino ne ką mažiau nei baro aplinka ir aktorių tariamai vartojami alkoholiniai gėrimai.

„Tai tikrai nėra spektaklis, kuriame turėtų vaidinti katalikiškos mokyklos direktorius“, – šypteli pašnekovas. Nors pats niekados nerūkė, vaidinant tekdavo laikyti rankoje cigaretę. Nors realybėje nesiskiria su akiniais, spektaklyje juos reikėdavo keisti kontaktiniais lęšiais – atrodė pernelyg inteligentiškas. K. Šaltis taip pat vaidino scenoje, kurioje jo personažas sumuša savo merginą Regulą. „Pastebėjau, kad šios muštynės kur kas labiau šokiruodavo Amerikos lietuvius negu lietuvius Lietuvoje“, – sako K. Šaltis.

Kelioms damoms šiurkštus spektaklio turinys taip užkliuvo, kad aktoriai sulaukė pasiūlymo – suvaidinkite, prašome, ką nors „gražesnio“. „Bet juk tai – realus gyvenimas. Šis spektaklis – apie pasiklydusį žmogų, apie tai, ar lengva pakeisti savo prigimtį ir atsikratyti priklausomybių“, – sako K. Šaltis.