Nyderlandų ministras apie pratyboms dislokuotą „Patriot“: norime tai daryti dažniau

Liepą Nyderlandams kelioms savaitėms pratyboms Lietuvoje dislokavus ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ Vilniuje besilankantis šios šalies gynybos ministras teigia, jog Amsterdamas ateityje tą norėtų daryti dažniau.

„Suprantame, kokia svarbi yra oro gynyba atgrasymui. Į pratybas žvelgiame labai pozityviai bei svarstome, ar galime tai pakartoti ateityje“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.

„Ketinimai yra aiškūs. Ateityje norime tai daryti dažniau“, – pažymėjo jis.

Dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione sutarta pernai. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.

Nyderlandai – vienintelė valstybė, kuri nuo to laiko kelioms savaitėms į Lietuvą atgabeno ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ liepą vykusioms pratyboms „Baltic Connection 24“ (BALTCON24).

„Tos pamokos, kurios buvo išmoktos pratybų metu, buvo išmoktos tarp dviejų šalių yra labai reikalingos ir įdomios abiem. Mes esam išrašę labai labai aiškias tas pamokos ir būtent taip argumentuojame kitoms šalims, kad galėtų daryti treniruotes, pratybas ir tai daryti reguliariai“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pasak ministrų, šiuo metu abi šalys rengia dvišalį planą dėl galimų pratybų, kurių metų sistemos būtų dislokuojamos Lietuvoje.

„Patriot“ sistemų pajėgumai yra labai riboti, todėl turime įvertinti įsipareigojimus NATO artimajam laikotarpiui, pavyzdžiui, kiek laiko galime skirti pratyboms. Vis dar rengiame šiuos planus“, – sakė R. Brekelmansas.

Jis pažymėjo, jog dvišaliai sutarimai dėl oro gynybos yra naudingi, kol nėra parengtas bendras NATO planas.

„Mes, Nyderlandai, nesame vieninteliai, turintys „Patriot“. Galiu įsivaizduoti, kad galime sudaryti rotacinį planą, kuriame dalyvautų skirtingos (oro gynybos sistemas turinčios – BNS) šalys“, – kalbėjo gynybos ministras.

Šių metų liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone sutarta, kad rotacine oro gynyba Baltijos jūros regione turėtų rūpintis ir Aljanso karinė vadovybė, o ne tik pavienių šalių politikai.

Klausimus dėl spartesnio oro gynybos modelio įgyvendinimo imta kelti aktyviau po to, kai rugsėjo pradžioje Latvijoje nukrito Rusijos dronas „Shahed“ su sprogmenimis.

„Svarbu, jog NATO atsakas būtų aiškus. Jis nėra pakankamai aiškus“, – kalbėjo R. Brekelmansas.

„Mes, kaip NATO, turėtume greitai nuspręsti, kaip paremti valstybes nares. Kuo ilgiau apie tai galvosime, Rusija tai gali suprasti kaip mūsų silpnumą. Nemanau, kad yra toks silpnumas. Manau, kad turime galimybių veikti, bet turėtume greitai apsispręsti, kaip apsaugoti savo oro erdvę“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį. Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.