NVSC: Švenčionių rajono vaikų ugdymo įstaigose plinta vėjaraupiai

Per vienuolika šių metų mėnesių Švenčionių rajone registruota 13 kartų daugiau susirgimų vėjaraupiais nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus surinkti duomenys. Iki lapkričio vidurio rajone buvo registruoti 92 vėjaraupių atvejai, kai 2021 m. – tik 7 atvejai. Savo ruožtu, epidemiologai primena, kad pagrindinė prevencinė priemonė nuo šios ūmios virusinės ligos, pasireiškiančios karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu – skiepai.

„Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs“, – pabrėžia specialistai.

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, čiaudi ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo sergančio juostine pūsleline) ar netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus.

Sergantis vėjaraupiais žmogus ligą gali platinti  1 – 2 d. prieš atsirandant simptomams ir būti pavojingas aplinkiniams iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5–7 dienų). Kai žaizdelės pasidengia šašais – jos jau nepavojingos.

Kokie vėjaraupių simptomai?

Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu – virusine kvėpavimo takų infekcija.

Pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis, kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas.

Po kiek laiko galima vaiką leisti į ugdymo įstaigą?

Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį ar mokyklą, susitikinėti su draugais gali tik tuomet, kai bus nukritę visi šašeliai nuo odos ir visos gleivinės bus švarios. Dažniausiai tai būna po paskutinio bėrimo atsiradimo dienos praėjus 7-10 dienų.

Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?

Pagrindinė prevencinė priemonė – skiepai nuo vėjaraupių. Jais galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn. amžiaus, vaikus ir suaugusiuosius.

Taip pat labai svarbu laikytis rankų higienos taisyklių, reguliariai vėdinti patalpas bei valyti jose esančių daiktų paviršius. Žmogui, kuriam pasireiškė vėjaraupiams būdingi simptomai (odos bėrimas, karščiavimas), nedelsiant rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.