NVO siūlo peržiūrėti mokesčių lengvatas, suvienodinti pajamų apmokestinimą, didinti GPM progresyvumą

Diskutuojant apie mokesčių pertvarką, 260 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir šalies vadovą, prašydamos suvienodinti pajamų apmokestinimą, stiprinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir peržiūrėti lengvatas, pranešė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Pasak NVO atstovų, gyventojų pajamas Lietuvoje apmokestinant atskirai pagal kiekvieną pajamų šaltinį, vienodo dydžio pajamas gaunantys asmenys moka skirtingus mokesčius, o tokia sistema neužtikrina socialinio teisingumo. 

Todėl nevyriausybininkai ragina apjungti visų rūšių pajamas ir apmokestinti jas didesnio progresyvumo tarifais.

„Pasisakome už teisingą mokesčių sistemą, t. y. mokesčiai turi priklausyti nuo gaunamų pajamų dydžio, o ne nuo pajamų rūšies, o didesnes pajamas ir galimybes turintys asmenys turi prisidėti daugiau prie bendro valstybės saugumo ir gerovės“, – pranešime cituojama Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Duomenys rodo, kad didžiausia mokestinė našta tenka vidurinei klasei, o labai dideles pajamas gaunantys asmenys mokesčių procentiškai sumoka mažiau.

NVO duomenimis, 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė 6,32 karto ir buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES).

A. Adomavičienės teigimu, bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas per biudžetą Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra itin mažas – užpernai Lietuva perskirstė 32,4 proc. BVP, o ES vidurkis siekė 40 proc.

„Dėl nepakankamo perskirstymo ir mažo biudžeto kenčia sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos finansavimas, o tai reiškia, kad didelei daliai Lietuvos gyventojų paslaugos yra neprieinamos arba nekokybiškos, o viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai yra itin menki“, – teigė ji.

Pasak NVO, daugelis galiojančių mokesčių lengvatų yra fragmentiškos, socialiniu požiūriu neteisingos, todėl jas būtina peržiūrėti.

2021 m. Finansų ministerijos paskaičiuota, kad įvairios mokestinės išimtys lemia apie 790 mln. eurų nesurenkamų pajamų per metus.

Nevyriausybininkai taip pat pasisako prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą ir vietoje to ragina plėsti pajamų bazę per teisingesnį pajamų, kapitalo ir turto apmokestinimą, užtikrinti griežtesnę PVM grobstymo kontrolę bei mažinti šešėlį. 

Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol neišnaudojami aplinkosaugos mokesčiai, siūlo įgyvendinti principą „teršėjas moka“, pagal kurį teršėjas turėtų sumokėti taršos prevencijos, kontrolės ir taisomųjų priemonių išlaidas.

NVO taip pat ragina užtikrinti, kad mokesčių pertvarkos nauda būtų aiškiai matoma – papildomos biudžeto pajamos turi būti nukreiptos į gynybą ir viešųjų paslaugų gerinimą.

ELTA primena, kad koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus.

Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Keičiant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai – iki 200 tūkst. eurų jis siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.

Kartu siūloma taikyti 50 proc. lengvatą pirmajam būstui, pažeidžiamiems žmonėms, taip pat vykdantiems oficialią būsto nuomos veiklą.

Pusė NT mokesčio būtų skiriama savivaldybėms, likusi pusė tam tikrą laikotarpį eitų į Valstybės gynybos fondą.

Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.