NVO kelia klausimą, kokią žalą ekonomikai daro priklausomybės: politikai nesutaria, kas turi tai suskaičiuoti

Lietuvos institucijoms ieškant priemonių aktyviau kovoti su rūkymo, alkoholio ir narkotikų priklausomybėmis, kai kurios nevyriausybinės organizacijos kelia klausimus dėl šiuo metu valstybės vykdomos priklausomybių politikos. Nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) atstovas Andrej Rudanov atviroje diskusijoje politikų klausia, kodėl rengiant Lietuvos nacionalinę darbotvarkę dėl narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo, joje nėra pateiktas priklausomybių žalos valstybės ekonomikai ir visuomenei vertinimas.

„Ar kada nors buvome padarę tokį tyrimą, vertinimą, kaip priklausomybės paveikia šalies ekonomiką?“ – praėjusią savaitę sveikatos parodoje vykusioje ELSKI forume klausimą kėlė A. Rudanov.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad pastarieji tyrimai – valstybės politikos formavimo dalis, kuria užsiimti turėtų Seimas.

„Čia yra to pačio parlamento užduotis – politikos formavimas ir ar čia matome grėsmę, ar nematome. (...) Nuo gydytojo diagnostikos priklauso, koks bus skiriamas gydymas. Bet kai nėra diagnostikos, šiuo atveju, tyrimo, kuo mes galime remtis? Galime remtis hipotezėmis, manipuliuoti gyventojais, (...) bet jei neturi bazinės informacijos, neturi atramos (pokyčiams – ELTA)“, – diskusijoje kalbėjo A. Klišonis.

„Tai manau, kad jei mes matome grėsmę (dėl priklausomybių – ELTA), turime tuos tyrimus daryti, nes kuo anksčiau padarai diagnostiką, tuo lengvesnis vėliau gydymas“, – teigė LSA prezidentas.

L. Slušnys: tyrimai yra universitetų laukas

Diskusijoje dalyvavęs kadenciją Seime bebaigiantis konservatorius Linas Slušnys atkreipė dėmesį, kad tokiais tyrimais visgi turėtų užsiimti universitetai. Mat, anot politiko, valstybėje nėra įrankių tokiems viešiesiems pirkimams paskelbti.

„Tyrimai yra universitetų laukas. Jie laisvi rinktis, ką ir kaip tiria. Valstybė galėtų turėti užsakymą tokiems tyrimams, bet kai kažkada dėl kito tyrimo domėjausi, man buvo labai gražiai atsakyta, kad (...) mes nemokame paskelbti viešojo pirkimo tokiems dalykams“, – kalbėjo L. Slušnys.

„Vėlgi, sakau – universitetai, prašome, imkite, darykite, jie yra laisvi tuos tyrimus daryti. Klausimas, kas paims kortą nuo stalo ir pradės tokius tyrimus daryti. Jie yra labai svarbūs. Bet sakau, tikėtis, kad tam bus valstybės užsakymas, nėra taip lengva“, – sakė politikas.

Be to, pasak L. Slušnio, valstybės galimybės tokį tyrimą užsakyti reikšmingai priklauso ir nuo to, kiek toks procesas kainuotų.

„Klausimas – kiek tam reikia pinigų? Žinau, kad jei ateis kur nors valstybės užsakymas, bus užduotas labai paprastas klausimas Finansų ministerijoje – kiek tai kainuos? Ir kai pasakysi sumą, kuri viršija trijų nulių zoną -  paprastai tokiu atveju ministerijoje visi užsuka nugaras ir eina užsiimti savais reikalais, nes tu paprašei truputėlį per daug“, – sakė L. Slušnys.

„Tai būtų labai brangus tyrimas ir tam, kad padarytume užsakymą, reikia žinoti, ko mes ieškome“, – pabrėžė politikas.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vien alkoholio vartojimo ekonominė našta valstybei kasmet gali sudaryti 0,85 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rūkymui priskiriamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos Europos regiono šalyse gali sudaryti 0,1–2,5 proc. BVP, skelbiama ELSKI pranešime žiniasklaidai.

2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, jog kasmet rūkymo priklausomybės žala Lietuvos ekonomikai atsieina beveik 1 mlrd. eurų – apie 44 mln. išeina Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidoms, apie 15 mln. – Sodrai, o darbdaviui rūkymo pertraukėlės kainuoja kiek daugiau nei 250 mln. per metus, rodo prieš 5 metus LSMU atlikto tyrimo rezultatai.

ELTA primena, kad praėjusių metų pavasarį Seimas patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Dokumentą sudaro 6 esminiai punktai – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atitolinimas ir mažinimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos valdymas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos stiprinimas; prieinamas kokybiškas priklausomybių ligų gydymas, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos asmenims; alkoholio, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių pasiūlos mažinimas.

Darbotvarkėje taip pat dėmesys skiriamas tikslui sužlugdyti ir išardyti su narkotikais susijusias organizuotas nusikalstamas grupes, kurios veikia Lietuvoje arba kurių veikla yra nukreipta į Lietuvą, spręsti sąsajų su kitomis grėsmėmis saugumui klausimą ir tobulinti nusikalstamumo prevenciją.

Pažymima, kad šiais nutarimais tikimasi mažėjančio suvartojamo alkoholio kiekio, tenkančio 15 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat daugiau nei perpus sumažinti tabako gaminius rūkiusių per paskutinį mėnesį 15–64 metų gyventojų dalį ir išlaikyti perpus mažesnį nei Europos Sąjungos (ES) šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą tarp 15–64 metų gyventojų.

Plano įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną ir pažangos vertinimą pavesta vykdyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD).