NVO ir teisininkai: motyvai V. Šiliauskui skirti švelnesnę bausmę – neįtikina

Teismo motyvai už kyšininkavimą skirti buvusiam Kauno administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę – neįtikina, mano nevyriausybininkai ir teisininkai.

V. Šiliauskas pirmadienį nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Teismas jam skyrė 70 tūkst. eurų baudą, taip pat nusprendė konfiskuoti kyšio dydžio sumą.

Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento Gintauto Sakalausko, V. Šiliausko paimtas didelis 260 tūkst. eurų kyšis yra sunkus nusikaltimas, už kurį turėtų būti skiriama reali vidutiniškai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 

„Tai yra sunkus nusikalimas, sankcija už jį yra nuo dvejų iki aštuonerių metų ir pagal bendrą taisyklę bausmė yra skaičiuojama nuo vidurkio. (...) Penkeri metai yra vidurkis bausmės, kuri turėtų būti taikoma. Tai sunkus nusikaltimas jo bausmės negalima atidėti vykdymo“, – BNS sakė G. Sakalauskas. 

Anot jo, teismui kilo dilema – ar įkalinti kaltinamąjį, ar paskirti kitą bausmę, kuri teoriškai galėtų būti laisvės apribojimas, viešieji darbai, tačiau teismas pasirinko skirti mažesnę nei vidurkis baudą.

„Baudos vidurkis už sunkų nusikaltimą yra 150 tūkstančių. Teismas ne tik neskiria tos bausmės, kuri yra sankcijoje, bet skiria kitą bausmę ir dar ją trečdaliu sumažina“, – teigė docentas. 

Teisininkas taip pat priminė, kad 2019 metais Seimas pakeitė baudų dydžius, atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pastabas, kad už korupcinius nusikaltimus baudos šalyje yra per mažos.

„2019 metais Seimas drastiškai padidino. Vidurkis, kuris neatitinka normalaus Lietuvos gyventojo pajamų. Šiuo atveju, dėl to buvo daroma, kad kurie daug uždirba, baudos būtų adekvačios, o teismas sumažino du su puse karto nei baudos vidurkis gresia už sunkų nusikaltimą – tai atrodo keistai“, – teigė jis. 

Neįtikina teigiamos asmenybės argumentas

G. Sakalausko teigimu, nors suprantama, kad kalėjimas nėra į gera jokiam žmogui, žinomas jo vardas, ar ne, motyvas, kad V. Šiliauskas charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju neįtikina. 

„Žmogus, kuris buvo teistas, pavyzdžiui, dar kartą kažką pavogė, gal du šimtus eurų, greičiausiai keliaus į kalėjimą, nes teismui pasirodys, kad charakterizuojamas neigiamai. Kitas klausimas – kaip gali dirbti administracijos direktoriumi ir būti kitaip charakterizuojamas nei teigiamai – čia savaime suprantamas dalykas. Tie argumentai manęs neįtikina“, – teigė G. Sakalauskas. 

„Už tokią pačią veiką žmonės turi būti baudžiami vienodai, į asmenybinį kontekstą žiūrima šalia to. Kyšininkavimas yra veika. Man atrodo, nutolstama per stipriai žiūrint į asmenybę, o ne į tai, ką žmogus padarė“, – pabrėžė jis. 

Teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką, kuria kaltintas V. Šiliauskas, ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

G. Sakalausko vertinimu, tai buvo logiškas sprendimas.

Visuomenė tikėjosi išgirsti kitokią žinią

Buvęs ilgametis su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS teigė, kad teismo sprendimas visuomenei pasiuntė ne tokią žinutę, kokios ji tikėjosi.

„Manau, kad kai kalbame apie tokio masto įvykį, didžiausią visų laikų kyšį, akivaizdu, kad turime nemažai priemonių, kuriomis galime pasinaudoti aiškiai nubausti žmogų už korupcinį elgesį, taip pat preventyviai nusiųsti žinutę kitiems, kad taip elgtis neapsimoka“, – teigė S. Muravjovas. 

„Šiuo atveju visuomenė galėjo išgirsti žinią, kad jei esi apsukrus ir žinai, kaip elgtis tuo atveju, jei tave pagauna, galėsi lengvai išsisukti ir žiūrėk, gal veltis į tokio pobūdžio veiklą apsimokėjo“, – pastebėjo jis.

Nevyriausybininkas vylėsi, kad ši byla atsidurs aukštesnės instancijos teismuose ir sprendimas bus peržiūrėtas. 

S. Muravjovo teigimu, pasaulinė praktika rodo, kad už tokio masto korupcinius nusikaltimus taikomos pakankamai griežtos bausmės, tarp jų gali būti ir laisvės atėmimas.

„Teismo valia spręsti, kaip reikėtų įvertinti vieną arba kitą atvejį, tačiau mano užduotis pasakyti, kad Lietuvoje yra pakankamai įrankių griežtai vertinti tokio pobūdžio elgesį“, – teigė jis. 

Anot jo, „Transparency International“ tyrimai rodo, kad Kauno savivaldybėje buvo netinkamai tvarkomasi su antikorupcija ir skaidrumo prasme savivaldybė turi kur pasitempti. 

Pagal V. Šiliausko parodymus teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.