Nusilenkta Lietuvą mylėjusiems ir ją gynusiems

Balandžio 27 dieną Linkmenyse vyko tradicinis pirmosios Lietuvos Respublikos pasienio policijos palikuonių susitikimas. Pagerbtas tėvų, senelių, prosenelių, garbingai tarnavusių Lietuvai, atminimas. Buvo aukojamos šv. Mišios, prie paminklo žuvusiems pasieniečiams padėtos gėlės, sakomos kalbos. Vėliau visi pakviesti pasivaišinti, pasiklausyti liaudiškos muzikos ir dainų.

Renginys pradėtas šv. Mišiomis, kurias aukojo kunigas Stanislavas Valiukevičius, prašęs Dievo malonės pasieniečių šeimoms ir dabar dirbantiems pareigūnams, saugantiems valstybės sieną ir istorinę atmintį. Buvo paminėta ir Lietuvos pasienio policijos 95-erių metų sukaktis.

Bažnyčioje ir vėliau minėjime giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkinkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vad. Tadas Šumskas). Po mišių visi susirinko prie paminklinis akmens pasieniečiams, saugojusiems Lietuvos ir Lenkijos demarkacinę liniją 1923-1939 metais. Paminklas buvo pastatytas pernai ir iškilmingai atidengtas Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės šimtmetį.

Sugiedojus himną minėjimo vedėjai Gražina Mackonienė ir Jonas Alekna priminė istorinius faktus. Linkmenų kraštas, kitaip nei visa Lietuva, patyrė sunkių išgyvenimų, padalijimų ir tautinių skaldymų. Per Linkmenis ėjusi Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija miestelį padalijo, bažnyčia pasiliko Lenkijos pusėje. Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, uždarinėtos mokyklos, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už paprasčiausius susibūrimus, jiems visada primetus antilenkišką, antivalstybinį pobūdį. Bet visgi tautinis judėjimas nebuvo užgesintas, jį palaikė ir aktyviai veikusi „Ryto“ draugija. Linkmenys tuo metu buvo svarbiu lietuviškos spaudos gabenimo punktu. Lietuvai šis kraštas grąžintas 1939 metais.

Apie Lietuvos valdytybės kūrimąsi, pirmuosius jos gyvavimo metus ir pasienio policininkų darbą pasakojo kraštietis, paminklo pastatymo iniciatorius Antanas Žilėnas, jau trečią kartą suburiantis pasienieičių vaikus, vaikaičius ir proanūkius susirinkti ir prasmingai pabūti kartu. Savo istorinius tyrinėjimus jis yra sudėjęs į knygas „Kelias“, „Parubežys ir parubežiniai“, dar planuojantis pasirūpinti ir pasienio policijos Utenos baro viršininko Antano Juodžio atminimo išsaugojimu. „Tauta, gerbianti savo praeitį, turi ateitį“,– sakė A. Žilėnas.

Renginio dalyvius pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir Seimo narys Gintautas Kindurys. Iš visos Lietuvos suvažiavusiems pasieniečių giminaičiams, šio krašto patriotams ir aktyviems bendruomenės nariams dėkota už prasmingos tradicijos kūrimą ir puoselėjimą, istorinės atminties išsaugojimo darbus, kurie padeda vis labiau atstatyti teisybę.

„Mes iš visos širdies savo malda ir dalyvavimu prisidedame prie Antano Žilėno gražių darbų Lietuvai ir šiam kraštui...“, – sakė garbi kraštietė, patriotė ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Raginytė-Žemaitienė. Šventiniu renginiu džiaugėsi Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojas Artūras Jatulis, linkėjęs tęsti šią gražią tradiciją.

Buvo perskaitytos šiame krašte tarnavusių Utenos baro pirmųjų pasienio policininkų pavardės, žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo padėtos gėlės. Iššautos trys salvės: už Lietuvos valstybę, už pasieniečius ir istorinę sukaktį ir už Linkmenis ir visą Ignalinos kraštą. Šlaite už paminklo šiai dienai atminti pasodintas ąžuoliukas. Dar penki ąžuoliukai buvo pasodinti praeitą pavasarį ir skirti Lietuvos šimtmečiui ir pasieniečių atminimui.

Dabar ąžuoliukai dar maži, tačiau po kelių dešimtmečių jie tarsi sargybiniai stovės ir savo galingomis šakomis užuovėją ir pavėsį teiks paminklo lankyti atėjusiems... Visi renginio dalyviai pakviesti bendrai nuotraukai, o vėliau vaišinosi pasieniečių išvirta koše, klausėsi liaudiškos muzikos ir dainų. Koncertavo Adutiškio kaimo kapela, dainų ansambliai „Putinas“ ir „Linkmena“, patriotines dainas atliko vidiškiečiai.