Nuotoliniu būdu dirbančių pedagogų valdžia skatinti neskuba

Nors tiek medikai, tiek policijos pareigūnai jau sulaukė finansinės paramos už padidėjusį darbo krūvį pandemijos laikotarpiu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vis dar neskuba teikti siūlymo Vyriausybei dėl priedų prie pedagogų atlyginimų. Į Švietimo darbuotojų profsąjungos prašymus gauti mokėjimus už padidėjusį darbų mastą bei nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų Vyriausybė taip pat nereaguoja.

„Dėl priedų mokytojams sprendžia tiesioginiai darbdaviai – savivaldybės. Metų pabaigoje dalis jų skyrė papildomų lėšų pedagogams, ypač atkreipė dėmesį į dirbančius kontaktiniu būdu, tai yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus“, – teigė ŠMSM Komunikacijos skyrius.

Tiesa, ŠMSM tikina, kad už viršvalandžius mokytojai papildomą užmokestį gauna, tačiau atskiros Vyriausybės paramos nėra.

„Ministerija paskirstys lėšas savivaldybėms, kad organizuotų papildomas konsultacijas mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, pirmiausia – abiturientams. Tai būtų papildomas darbas mokytojams, už kurį bus papildomai atlyginama“, – sakė ŠMSM atstovas.

Vyriausybė nereaguoja

Kaip parodė pirmasis karantinas, pedagogų darbas ugdant mokinius nuotoline forma buvo akivaizdi išimtis mokinių ugdymo procese, mokytojams teko gausybė pasirengimo veiksmų, buvo atitinkamai keičiami, derinami ugdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau už tai iš Vyriausybės priedų prie atlyginimų mokytojai nėra gavę.

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga sausio 14 d. tiesiogiai kreipėsi į Vyriausybę, su prašymu pateikti oficialią poziciją dėl pedagogų darbo apmokėjimo dėl karantino režimo atsiradus nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Profsąjungos atstovai teigia, kad iki šiol jokio atsakymo negavo.

„Natūralu, kad dėl karantino sukeltų suvaržymų, pasikeitus įprastiems ugdymo proceso procesams, formoms, tvarkoms, atsiradus gausybei rekomendacijų ir privalomų nurodymų, pedagoginio darbo procesas ženkliai pasikeitė palyginti su įprastu ir kokio yra tikimasi vėl po to, kai karantino režimas bus atšauktas.

Visgi, vertinant faktinę situaciją, tenka tik apgailestauti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų švietimo įstaigų vadovai šiuo aspektu dideliu mastu pažeidinėja darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Absoliučios daugumos įstaigų darbo apmokėjimo sistemos yra šabloniškos, jose nenumatyti konkretūs 3 darbo užmokesčio padidinimo šiais atvejais dydžiai ir tvarka, o tai palieka per daug diskrecijos laisvės įstaigų vadovams, kuria jie naudojasi, mūsų nuomone, ne visada atsakingai“, – laiške Vyriausybei rašė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Profsąjungos teigimu, jie iš švietimo bendruomenės narių kasdien sulaukia vis daugiau prašymų padėti dėl kylančių klausimų, o vienas dažniausių yra apmokėjimo už darbą klausimas.

„Atstovaudami didelei daliai švietimo įstaigų bendruomenės, matome, kad ši padidinto apmokėjimo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ar kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, problema yra tokios didelės apimties, kad ją neracionalu spręsti individualiais kreipimaisi į darbo ginčų komisijas inicijuojant individualius darbo ginčus dėl teisės, reikalinga centralizuota, bendra pozicija visos valstybės mastu.

Iš mus pasiekiančios informacijos matyti, kad valstybės ir savivaldybių valdomose švietimo įstaigose dideliu mastu neužtikrinama darbuotojų teisė gauti padidintą apmokėjimą už akivaizdų nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų ar padidintą darbuotojo darbo mastą“, – laiške rašė profsąjungos pirmininkas. 

Alfa.lt