Nuo­to­li­nis mo­ky­ma­sis moks­lei­vių aki­mis: lyg ko­va su mo­ty­va­ci­ja

Nuo­to­li­niam mo­ky­mui ša­lies švie­ti­mo įstai­go­se pra­si­dėjo ant­ro­ji pa­mo­ka. Pirmąją ka­ran­ti­no me­tu pa­vy­ko iš­gy­ven­ti tiek mo­ky­to­jams, tiek mo­ki­niams ir jų tėvams, tad į ru­denį žvelg­ta su vil­ti­mi, jog vis­kas bus tik ge­riau. Juo­lab kad moks­lo me­tus bu­vo leis­ta pra­dėti ug­dy­mo įstaigų suo­luo­se. Vis­gi ir vėl ranką pri­kišęs ko­ro­na­vi­ru­sas išsk­laidė kla­ses, iš­siuntė į na­mus ir vi­sus su­jungė per ek­ra­nus. Švie­ti­mo for­muo­to­jai di­de­lių pro­blemų ne­be­ma­to, o kaip jau­čia­si pa­tys moks­lei­viai?

Pasiklydę tarp programų

Rimčiausiu iššūkiu pavasarį visiems buvo nuotolinio mokymo programos: kaip visą medžiagą perkelti į sistemą, kokias mokymo platformas rinktis, kaip išmokti jomis naudotis mokytojams ir pan. Situacija gerėjo jau ir gegužės pabaigoje, mokyklų vadovybės džiaugėsi, kad pavyksta užtikrinti nuotolinio ugdymo procesą, kad visi jau suvokia eigą ir tinkamai dirba, tačiau taisytinų dalykų likę nemažai.

Vos susėdę į klases, kai kurie Lietuvos moksleiviai jau rugsėjo antroje pusėje vėl užsidarė namuose ir iš naujo susidūrė su nuotoliniu mokymu. Ar jis patobulėjo, kokių pasiūlymų ugdymui gerinti galėtų duoti patys mokiniai? „Etaplius“ savanoriaujanti Sotera Babrauskytė iš Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos surengė bendraamžių apklausą, kokius privalumus ir trūkumus jie įžvelgia nuotolinio mokymo sistemoje.

Gimnazistai pripažįsta – naudojamos mokymo programos patobulintos, tačiau toli gražu ne visiems mokytojams pavyko jas prisijaukinti iki galo. „Mokytojų nepasiruošimas, nemokėjimas dirbti programomis“, – vieną problemų įvardija Urtė.

„Mokytojų nepasiruošimas pamokai, jų nemokėjimas naudotis duotomis programomis, savarankiški darbai ir lakstymas per įvairias programas, kad tik surastume tinkamą informaciją, o tada veikti ar kažką daryti tenka paskutinę sekundę“, – priduria Julius.

Moksleivių nuomone, naudojamų programų – gerokai per daug, būtų patogiau, jei būtų paliktos kelios, o dar geriau – tik viena, kuria naudotųsi visi mokytojai. Pavyzdžiui, „Microsoft Teams“.

„Iš tiesų sistema yra ryškiai patobulėjusi, lyginant su praeitais metais, tačiau manau, jog būtų labai patogu, jeigu visi mokytojai tinkamai planuotų savo pamokas „Teams“ tvarkaraštyje (nurodytų tikslų sinchroniniu būdu vyksiančios pamokos laiką ir stengtųsi laikytis plano (įsivaizduoju, jog, dirbant su mokiniais, tai gali būti sunku). Tai tikrai padėtų lengviau planuoti savo laiką“, – siūlo Ugnė.

Dar viena bėda, trikdanti ugdymo procesą, – interneto ryšys. Pasak mokinių, stringa tiek pačios programos, tiek internetas, tad neretu atveju mokytojai nepatiki, kad moksleiviai išties „sėdi“ pamokoje. „Dažnos bėdos su internetu ir jei jis užstringa, mokytojai mano, kad nedalyvaujame pamokose“, – sako Rugilė.

Namai – motyvacijos priešas

Visi žinome, kad dirbti namie – ne tas pats, kaip sėdint tiesioginėje darbo vietoje ar šiuo atveju – mokyklose. Mokiniai atviri – mokytis namie labai sunku, trūksta motyvacijos, užduočių daug, o namų aplinka nenuteikia rimtiems darbams.

„Nėra motyvacijos keltis anksti ryte ir sėdėti 45 minutes prie kompiuterio“, „Motyvacijos trūkumas, labai sunku suprasti naujas temas, daug darbo savarankiškai“, „Dažnai sunku prisiversti mokytis savarankiškai ir išvis tai labai vargina“, „Sudėtinga atrasti motyvacijos, dažnai tenka darbus pabaiginėti paskutinėmis akimirkomis iki pamokos“ – tai dažniausi gimnazistų atsakymai, atskleidžiantys tiesioginio kontakto su pedagogu trūkumą.

„Sunkiausia yra psichologiškai save nuteikti darbui namų aplinkoje ir viską atlikti laiku. Kol pamokos vyksta sinchroniškai, viskas yra puiku, tačiau kai ateina metas dirbti vienam, yra sudėtingiau sutelkti dėmesį vien ties mokslu“, – atvirauja Ugnė.

Jai pritaria Justas: „Man asmeniškai susidarė toks gyvenimo būdas, kad namai yra poilsio vieta, o už namų aš ariu ir dirbu.“

Be to, svarbus faktorius yra sveikata. Visą dieną sėdėti prie kompiuterių ar planšečių ekranų mokiniai nebuvo pratę, tad sako pajutę, kaip tai veikia sveikatą. „Visą dieną sėdint prie kompiuterio, labai pavargsta akys, pradeda skaudėti galvą“, – teigia gimnazistė Rugilė.

Savarankiško darbo daug, o laiko – mažai

Perėjus prie dalyko dėstymo, kai mokytojas ir mokinys – kitapus ekrano, sunku užtikrinti kokybišką mokslą. Apie tai kalbėta dar pavasarį, apie tai netyla kalbos ir dabar. Mokiniai skundžiasi, kad savarankiško mokymosi gauna daug daugiau, o galimybių pasikonsultuoti su mokytojais, kad lengviau įsisavintų informaciją, beveik nėra. „Trūksta dalyko paaiškinimo tikslumo, mokytojo bendravimo su mokiniais, supratingumo“, – pastebi vienuoliktokė Kamilė.

Martyna įvardija, kad dideliu iššūkiu tampa negalėjimas tiesiogiai pasikonsultuoti su mokytoju, o internetu atliekami testai ir kontroliniai darbai nelabai suprantami. „Sunkokas savarankiškas mokymasis, gausus skirtingų pamokų namų darbų skyrimas, atsiskaitymų siuntimas į visas įmanomas programas, nesusigaudant, kaip jas siųsti ir t. t.“ – priduria Minijus.

Įvardiję problemas, mokiniai aiškiai suvokia, kas palengvintų jų dalią, mokantis per atstumą nuo mokytojo. Dauguma sutartinai teigia, kad jiems reikia dagiau laiko informacijai nusirašyti. Be to, pageidaujama daugiau ilgalaikių projektų ir užduočių, kurias gimnazistai galėtų atlikti sau patogiu laiku. „Galbūt daugiau praktinių užduočių“, – mano Urtė. „Skirti daugiau laiko atsiskaitomiesiems, kontroliniams darbams rašyti“, – savo nuomonę išdėsto Kamilė.

„Tiesą pasakius, nežinau, kas galėtų, bent jau akivaizdžiai, pagerinti nuotolinį mokymą. Mano manymu, tiesiog reikia kuo daugiau komunikacijos su mokytoju, nes per laisvą laiką mes vis tiek namuose naudingai neišnaudojame laiko“, – svarsto abiturientas Justas.

Yra nereikalingų pamokų?

Pasak moksleivių, dabartinis pamokų laikas, daugiausia mokantis savarankiškai, nėra tinkamas. Nors nei pamokos, nei pertraukos nėra ilgesnės ar trumpesnės, visgi mokiniai norėtų koreguoti jų laiką. Gimnazistai siūlytų trumpinti pamokas. Taip pat – ir pertraukas. „Galėtų mokytojai duoti daugiau laiko nusirašyti informaciją“, – priduria Rugilė. Norėtųsi jiems daugiau ir sinchroninių pamokų, t. y. kai pusė pamokos skiriama „Teams“ susitikimui, o kita pusė – savarankiškam darbui.

Mokiniai turi nuomonę ir dėl kai kurių dėstomų dalykų ar privalomų kaupti valandų. „Atsisakyti nelabai reikšmingų pamokų (kaip menai ar fizinis ugdymas) „Zoom“, „Teams“ susitikimų ir skirti laiko svarbesnėms pamokoms“, –
tikina Martyna. „Mano manymu, geriausia būtų laikytis vienos programos, nes būtų lengviau susigaudyti. Taip pat siūlyčiau sumažinti mokymosi valandas, nes baisiai vargina sėdėti valandų valandas, varvinant akis. Be to, anuliuoti visiškai kultūrines ir socialines valandas“, – sako Julius.

Visgi daugiausia buvo pasisakiusiųjų dėl gyvų konsultacijų su mokytoju. Anot apklausoje dalyvavusių mokinių, jei tik tokia galimybė būtų, ja tikrai naudotųsi. Juolab kad, mokinių teigimu, ne visada per pamokas laikomasi reikalavimų. „Laikytis nurodytų mokyklos reikalavimų (pusę pamokos laiko skirti savarankiškam mokymui, jog neliktų papildomų namų darbų)“, – pastebi Kamilė.

„Manau, galėtų padalyti mokyklos mokinius į dvi dideles grupes ir, pavyzdžiui, viena grupė į mokyklą eitų lyginėmis savaitėmis, o kita dalis mokinių mokytųsi nuotoliniu, nes dabar vis tiek mūsų mokytojai pamokas veda sėdėdami mokykloje. Tad kodėl gi nepabandžius perpus vesti nuotolinių, perpus normalių pamokų?“ – savo mintis dėsto Sotera.