Nuo­mos rin­ka Šiau­liuo­se: „Rink­tis yra iš ko, o pa­si­rink­ti nė­ra ką“

Šiau­lių būs­to nuo­mos rin­ko­je, ne­pai­sant ją pa­pil­džiu­sių nau­jų žai­dė­jų, kai­nos šie­met vis tiek di­dė­jo. Būs­tą nuo­mai kaip in­ves­ti­ci­ją įsi­gi­ję, taip pat iš trum­pa­lai­kės į il­ga­lai­kę nuo­mą per­sio­rien­ta­vę sa­vi­nin­kai tu­ri sa­vų lū­kes­čių už­si­dirb­ti ir jų ma­žin­ti ne­ke­ti­na. Nors kon­ku­ren­ci­ja yra, kai­noms ky­lant, abi pu­sės – tiek nuo­mi­nin­kai, tiek nuo­mo­to­jai – ren­ka­si skru­pu­lin­giau.
 

Nuomininko dalia

Teksto dalis: Šiaulietės Ilonos buto nuomos sutartis baigiasi sausį, nes šeimininkas nusprendė butą parduoti (daugiau: butai Šiauliuose). Moters naujų namų paieškos tęsiasi jau antrą mėnesį, nes, pasirodo, kad vieniša mama su šešerių metų dukrele ir katinu, savininkų akimis, yra labai jau nepatraukli nuomininkė.

Moteris sako, kad į ją žiūrima įtariai ne tik dėl to, kad ji viena išlaiko šeimą – savininkams tai neatrodo itin patikima. Bet dar ir dėl to, kad esą darželinukė mergaitė gali išterlioti sienas, sugadinti esamą bute techniką, o katinas taip viską apdraskys ir suterš, kad nuosavybę teks remontuoti.

Tad vadybininke dirbančiai Ilonai savininkai vis atsako nuomoti tvarkingus suremontuotus būstus, nors ji ir siūlosi mokėti po 300–400 Eur per mėnesį. Moteris nusiminusi, kad teks rinktis iš nudėvėtų butų pasiūlos, nors taip norėtųsi, kad dukrelė gyventų gražioje aplinkoje. Ne paskutinėje vietoje ir patogus susisiekimas, stovėjimo aikštelė, atstumas iki parduotuvės.

Variantas būtų – sudaryti tokią nuomos sutartį, kurioje būtų surašyti visi saugikliai, numatantys kompensacijas už žalą. Deja, didžioji dauguma savininkų tokios sutarties vengia. Ir ne tik dėl prievolės mokėti nuomos pajamų mokestį. Gal net labiau dėl to, jog nenori patekti į spąstus, jei dėl kokių nors priežasčių jiems tektų iškeldinti šeimą su nepilnamečiu vaiku. Mat jau pavasarį reikės rinkti dukrai būsimą mokyklą. Kadangi pirmenybė teikiama gyvenamajai teritorijai, Ilonai reikalinga ir gyvenamosios vietos deklaracija nuomojamame bute.

„Rinktis yra iš ko, o pasirinkti nėra ką“, – skėsteli rankomis jauna moteris, bet dar vilties nepraranda.

Nuomos rinkos pasiūloje – per septyniasdešimt būstų

Šiaulių nuomos rinka skiriasi nuo sostinės ir uostamiesčio, kur nuomos sutartį tenka pasirašinėti kone iškart po apžiūros, nes kitaip būstą užims kitas. Šiauliuose, nors būstą pagal tinkamą plotą, teritoriją, įrengimą ir kainą rasti nėra itin lengva, tokios didelės konkurencijos nėra.

Nepaisant to, nuomos kainos šiemet didėjo ir mūsų mieste – paaugo beveik 20 proc. Tik vėlyvą rudenį ir žiemai prasidėjus jos stabilizavosi. Prasidėjus šildymo sezonui, tuščių (neišnuomotų ar neparduotų) butų savininkai jau linkę savo lūkesčius koreguoti ir šiek tiek derėtis nuomininko naudai, ypač jei sudaroma ilgalaikė sutartis.

Šiuo metu Šiauliuose skelbiama nuoma šiek tiek daugiau nei 70 įvairaus nekilnojamojo segmento laisvų būstų: nuo kambarių bendrabučiuose iki namų. Didžiausia – vieno ir dviejų kambarių butų pasiūla.

Norintiesiems išsinuomoti bent vieną kambarį su bendro naudojimosi komunaliniais mazgais 100 Eur mėnesiui nebepakanka. Kaina dabar svyruoja apie 120–150 Eur. Populiarioji vieno ar dviejų kambarių buto nuoma prasideda nuo 200 Eur ir, priklausomai nuo lokacijos ir įrengimo, gali siekti net sostinės vidurkį – 600–700 Eur. Vadinasi, vidutinė nediduko buto nuomos kaina Šiauliuose svyruoja apie 300–350 Eur.

Nuomos rinka Šiauliuose pasipildė

Būsto nuomos rinką pastaraisiais metais papildė... pandemija.

Pirmoji priežastis ta, kad pandemijos metu dalis žmonių susitaupė pradiniam įnašui ir nusprendė keisti būstą į didesnį, o savo turėtą parduoti ar nuomoti arba tiesiog investuoti, įsigydami antrą nekilnojamąjį turtą nuomai.

Apie tai, kad pavasarį buvo šluojama kone viskas, kas tik pasirodydavo rinkoje, „Etaplius“ jau rašė, prognozuodamas rekordinius metus nekilnojamojo turto sektoriui. Registrų centras, nors dar skaičiuoja galutinius sandorių skaičius, jau patvirtina, kad metai tikrai buvo rekordiniai. Tad dalis šių pirkinių atsidūrė nuomos rinkoje.

Antra, itin apribojus keliavimo galimybes, tapo nebetikslinga laikyti tuščius ir trumpalaikei nuomai skirtus butus. Tad jie irgi perėjo į nuomos rinką.

Šiuo metu stebima tendencija, kad sandorių augimas šiek tiek stabilizavosi, tad spėjama, kad nusistovės ir nuomos kainos. Kita vertus, kainos korekcija vyksta ir dėl pertekliaus, ir iš nepritekliaus.

Nuomos kainų augimo tendencija šalyje išlieka

„Eurostato“ duomenimis, būsto nuoma Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pabrango 109 proc. Mus lenkia tik estai su 142 proc. augimu (Latvijoje būsto nuoma pakilo tik 36 proc.). Nuomos kainos augimas Lietuvoje – fenomenalus reiškinys. Mat Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europa, itin didelė dalis – daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų – turi nuosavą būstą. Atrodytų, kad tas 20 proc., neturinčių savų namų, negali padaryti tokios įtakos kainų augimui. Tačiau tam yra keli veiksniai.

Kainos nuomos augimą šalies mastu daugiausia lėmė sostinė ir uostamiestis, kur studijuoti ir dirbti atvyksta didžioji dalis jaunų žmonių. Dalis jų ten ir lieka, taip didindami nuomos paklausą, o kartu ir kainą.

Be to, jauniems žmonėms, kurių prioritetas mobilumas ir galimybė esant poreikiui lengvai keisti gyvenamąją vietą, būsto nuoma tampa patrauklesniu variantu nei pirkti nuosavą nekilnojamąjį turtą ir prie jo prisirišti.

Trečia, sparčiai augančios būsto kainos ir griežtėjančios bankų kreditų sąlygos lėmė, kad daliai potencialių pirkėjų teko atsisakyti sumanymo įsigyti nuosavus namus, jie ir toliau nuomojasi gyvenamąjį plotą. Jei nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, tai turės įtakos žmonių pasirinkimams – pamažu vis daugiau gyventojų, užuot pirkę nuosavą būstą, rinksis jo nuomą.

Patalpų nuoma